Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.
Statistika
NVSC duomenimis, 2019 m. antrąją savaitę Lietuvoje buvo užregistruoti 1742 gripo ligos atvejai, daugiausiai – Kauno apskrityje (528 ligos atvejai), mažiausiai – Tauragės apskrityje (34 ligos atvejai).
2018 m. antrąją savaitę Lietuvoje buvo užregistruota 350 gripo ligos atvejų, daugiausiai – Vilniaus apskrityje (99 ligos atvejai), mažiausiai – Telšių apskrityje (6 ligos atvejai). Iš turimų duomenų matyti, kad 2019 m. antrąją savaitę sergamumas didesnis 5 kartus.
Nuo 2018 m. 40 sav. iki 2019 m. 2 sav. iš viso buvo užregistruota 4120 ligos atvejų, daugiausiai – Kauno apskrityje (1294 ligos atvejai), mažiausiai – Utenos apskrityje (82 ligos atvejai). Nuo 2017 m. 40 sav. iki 2018 m. 2 sav. buvo užregistruota 1160 gripo ligos atvejų, daugiausiai – Kauno apskrityje (224 ligos atvejai), mažiausiai – Utenos ir Telšių apskrityse (32 ligos atvejai), tad šį sezoną sergamumas didesnis 3,5 karto.
Gripo simptomai
Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, pagrindiniai simptomai yra šie:
Aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 °), kosulys (paprastai sausas), galvos, raumenų ir sąnarių skausmas, sunkus negalavimas (prasta savijauta), gerklės skausmas ir sloga.
Kosulys gali būti sunkus ir trukti 2 ar daugiau savaičių. Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę be medicininės pagalbos, tačiau gripas, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims (išvardinti žemiau), gali sukelti sunkias komplikacijas (plaučių uždegimą, akių uždegimą, sinusitą, miokarditą, encefalitą, meningitą) ar net mirtį, todėl pasijutus blogiau, geriausia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Kaip užsikrečiama?
Sergančiam žmogui kosėjant arba čiaudint, lašeliai, kuriuose yra gripo virusas išsisklaido ore. Jie gali išplisti metro atstumu bei užkrėsti šalia esančius žmones, kurie įkvėpia šių lašelių. Gripu galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akis, nosį, burną.
Greičiausiai infekcija plinta prastai vėdinamose uždarose patalpose. Dažniausiai – mokyklose, ligoninėse, prekybos centruose ir kt.
Kaip apsisaugoti?
Pati efektyviausia prevencijos priemonė – vakcinacija. Yra 3 (A, B ir C) gripo viruso tipai, kurie gali sukelti ligą žmogui. Dėl gripo virusui būdingos kaitos, kiekvienais metais vakcinos sudėtis skiriasi, todėl ir skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui. Skiepytis rekomenduojama visiems, o ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims:
65 m. amžiaus ir vyresni asmenys; asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; medicinos įstaigų darbuotojai; nėščiosios.
Šie asmenys kasmet skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina. Norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kitos visuomenės sveikatos specialistų rekomenduojamos apsaugos priemonės:
Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač – nusikosėjus ar nusičiaudėjus. Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose. Nuolat vėdinti patalpas. Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose. Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan. Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų.
Gripo sezonas trunka 8 mėnesius
Užrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Asta Skrickienė tv3lt yra sakiusi, kad pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama rudens-žiemos mėnesiais, nepriklausomai nuo oro temperatūros.
„Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas, prasidėjęs spalį, tęsiasi iki gegužės mėnesio“, - paaiškino medikė.
Jos teigimu, imunitetas po vakcinos visiškai susiformuoja po 14 dienų.
„Asmenys, užsikrėtę įvairias peršalimo ligas sukeliančiais sukėlėjais (kitais, ne gripo virusais, įvairiomis bakterijomis) prieš skiepijimą (prieš 1-3 dienas), gali susirgti, tik nereiškia , kad gripu, tačiau kai prasideda rudens periodas ir pradedama šnekėti apie gripo aktualijas, labai populiaru galvoti ir kalbėti apie tai, jog po skiepo žmogus iškart susirgo gripu.
Prasidėjus gripo epidemijai, kai mūsų aplinkoje yra daug sergančių asmenų gripu, galimybė užsikrėsti gripo virusu po pasiskiepijimo tikrai yra.
Svarbu priminti, kad gripo epidemijos neskelbiamos iš karto visoje Lietuvoje, todėl, teritorijos, kuriose sergančiųjų skaičius nesiekia epideminio lygio, skiepijimai yra rekomenduotini”, - sake specialistė.
Sukritikavo vakcinų skandalą
Kilęs skandalas dėl į Lietuvą teikiamų vakcinų, kurios galimai neapsaugo nuo šiais metais pasireikšiančio gripo, pasak pašnekovės, iš piršto laužtas.
Trivalente nemokama vakcina, kuria bus 2018-2019 metais gripo sezono metu skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys, apsaugo nuo dviejų A tipo potipių A(H1N1 pdm09 ir H3N2) bei vieno B tipo (Victoria linija).
Keturvalentėje vakcinoje yra papildomai B tipo gripo viruso padermė (Yamagata linija). Asmenys, nepriklausantys rizikos grupei ir norintys pasiskiepyti, gali tai atlikti savo lėšomis.
Visos sezoninio gripo vakcinos gaminamos pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, o jų efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas registracijos procedūrų metu.
Apsaugo nuo mirties
Vis dėlto, visuomenėje gajus stereotipas, kad net ir po vakcinos žmonės suserga tiek gripu, tiek plaučių uždegimu, tiek kitomis sunkiomis peršalimo ligomis. Tad kaip, be gripo vakcinos, saugotis nuo šių ligų, jei norime ištisus metus nesirgti?
A.Skrickienės teigimu, pagrindinis skiepijimosi nuo gripo tikslas – sumažinti gripo komplikacijų skaičių ir mirčių nuo pagrindinių gretutinių ligų paūmėjimo gripo sezono metu.
Pagrindinės gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, sinusitas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), gali atsirasti inkstų uždegimas ar laikinai sutrikti smegenų funkcijos.
Vyresniems žmonės gali paūmėti lėtinės ligos. Jau daug metų sausio-kovo mėnesiais nustatomas padidėjęs vyresnio amžiaus žmonių mirštamumas nuo širdies kraujagyslių ligų, ypač nuo tokių jų komplikacijų kaip insultas ir miokardo infarktas.
Gripo vakcina, ypač vyresnio amžiaus asmenų arba asmenų turinčių imunosupresinių ligų ar kitų lėtinių ligų, gali palengvinti ligos simptomu arba asmuo gali sirgti ir sunkia gripo forma, tačiau sudėtingų komplikacijų ir mirties atvejų bus išvengta.
Suserga ir po vakcinos
Gydytoja neslepia: susirgti galima ir po gripo vakcinos. Paprastai taip nutinka tada, kai jūs dar iki vakcinos buvote užsikrėtęs gripo virusu, o jūsų imuninė sistema nespėjo pagaminti antikūnų prieš gripo virusą.
Pakankamam imunitetui, pasak specialistės, susidaryti reikalingos mažiausiai dvi savaitės.
Dar vienas atvejis, kai galite susirgti gripu net ir po vakcinos yra tas, kad jūs, galbūt, užsikrėtėte tuo gripo virusu, kurio dalelių nėra sezoninio gripo vakcinos sudėtyje.
„Visuomenėje cirkuliuoja daugybė įvairių gripo virusų. Kasmet gyventojus stengiamasi apsaugoti nuo trijų gripo virusų, kurie, kaip tyrimai rodo, bus labiausiai paplitę artėjantį gripo sezoną.
Kai kurie žmonės gali vis tiek užsikrėsti gripo virusu, nepaisant to, kad buvo skiepyti gripo vakcina. Tai gali įvykti dėl skirtingų žmonių organizmo savybių, amžiaus ypatumų, bendros sveikatos būklės“, - teigė medikė.
Išskyrė nėščiąsias
Gana dažnai besilaukiančios moterys nežino, ar verta skiepytis ir ar tai apsaugos nuo gripo ne tik jas, bet ir vaisių. Tad kaip elgtis ir iki kurio nėštumo mėnesio rekomenduojama skiepytis?
„Skiepytis sezonine gripo vakcina nėščiosioms saugu bet kuriuo neštumo metu. Skiepų nuo sezoninio gripo poveikio nėščioms moterims tyrimai rodo, kad skiepai neturi neigiamo poveikio nėščioms moterims ar jų kūdikiams.
Anaiptol, reikia pabrėžti, kad išvengiant gripo, sumažinama priešlaikinio gimdymo tikimybė, pasiskiepijusių moterų naujagimiai, gripo sezono laikotarpiu, rečiau gimsta per mažo svorio, o nėščiųjų organizme po vakcinos gaminasi antikūnai, kurie perduodami kūdikiui per placenta ir pieną.
Tai reiškia, kad kūdikis bus apsaugotas nuo gripo pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius, kol jo paties dar negalima skiepyti”, - dėstė medikė.
