SVARBI IMUNINĖS SISTEMOS VAROMOJI JĖGA
Moksliniai duomenys rodo, kad vitaminas D – viena svarbiausių imuninės sistemos varomųjų jėgų, mat jis aktyvina imunines ląsteles ir reikšmingai reguliuoja jų veiklą. Žinoma, kad vitaminas D gali padėti apsisaugoti nuo įvairių infekcinių ligų, pavyzdžiui, gripo ar koronaviruso sukeliamos virusinės infekcijos. Jis taip pat svarbus siekiant suretinti infekcines viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligas. Taigi jei skundžiamasi nusilpusiu imunitetu ir dažniau kamuojančiomis infekcinėmis ligomis, verta įsitikinti, ar organizmui netrūksta vitamino D.
SMEGENŲ IR GEROS NUOTAIKOS DRAUGAS
Įvairūs moksliniai tyrimai pateikia vis daugiau duomenų, kad vitaminas D atlieka itin reikšmingą vaidmenį reguliuojant nuotaiką ir išvengiant tokių susirgimų kaip depresija, nerimo sutrikimai ir pan. Šis riebaluose tirpus vitaminas tiesiog būtinas normaliam galvos smegenų funkcionavimui, pavyzdžiui, koncentracijos ir motyvacijos palaikymui, normaliai atminčiai, sklandiems kognityviniams procesams (pažintinėms funkcijoms palaikyti). Vitamino D trūkumas organizme siejamas su didesne depresijos išsivystymo rizika.
KAULŲ SVEIKATOS IR TVIRTUMO SARGYBINIS
Žinoma, kad vitaminas D būtinas normaliai kaulų funkcijai ir jų tvirtumui palaikyti, nes jis padeda organizmui per žarnyną įsisavinti fosforą ir kalcį. Paprastai tariant, be vitamino D, ypač sparčiai augant, organizmas tiesiog nesugebėtų palaikyti normalaus kaulų ir dantų tvirtumo. Tai reiškia, kad per mažas vitamino D kiekis vaikystėje gali padidinti rachito išsivystymo riziką. Suaugusiems trūkstant vitamino D labai išauga osteoporozės išsivystymo rizika, o tai reiškia dažnesnius jų lūžius patyrus traumą.
BENDRADARBIAVIMAS SU ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA
Duomenys taip pat rodo, kad vitaminas D gali būti labai svarbus normaliai širdies ir kraujagyslių funkcijai palaikyti. Jis padeda reguliuoti kraujo spaudimą, slopina nenaudingus uždegiminius procesus kraujagyslėse, kurie gali sukelti gana rimtas širdies ir kraujagyslių ligas. Vitamino D poveikis širdžiai ir kraujagyslėms šiandien – bene viena aktyviausių tyrimų sričių, tačiau ja dabar žinoma, kad jo trūkumas gali būti tiesiogiai susijęs su žymiai didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o tai pasaulyje vis dar viena didžiausių mirties priežasčių tarp suaugusiųjų ir vyresnio amžiaus asmenų. Taigi pakankamas vitamino D gavimas gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką ir tokiu būdu pratęsti gyvenimo trukmę.
LĄSTELIŲ AUGIMO REGULIUOTOJAS
Kitas svarbus ir labai plačiai tiriamas šio riebaluose tirpaus vitamino poveikis – dalyvavimas ląstelių augime (diferenciacijoje ir proliferacijoje). Manoma, kad vitaminas D gali reikšmingai sumažinti kai kurių vėžio rūšių išsivystymo riziką, taigi papildomas jo vartojimas ir normalaus kiekio organizme užtikrinimas gali būti svarbi prevencinė onkologinių ligų priemonė.
AUTOIMUNINIŲ LIGŲ PRIEŠAS
Jau yra mokslinių duomenų, kad vitaminas D gali statistiškai reikšmingai sumažinti kai kurių autoimuninių ligų išsivystymo tikimybę ir (arba) palengvinti jų eigą jau sergant bei kenčiant nuo nemalonių simptomų. Vertėtų paminėti tokias autoimunines ligas kaip:
- I tipo cukrinis diabetas;
- Reumatoidinis artritas;
- Išsėtinė sklerozė ir kt.
Ką daryti, jei įtariate, kad Jums trūksta vitamino D?
Vitamino D trūkumas pasaulyje kartais vadinamas šių laikų pandemija, nes žmonėms jo trūksta masiškai. Gana nauja Lietuvoje vitamino D forma gali daug greičiau suteikti norimą klinikinį poveikį, nes „aplenkia“ metabolizmą kepenyse, tinkama net ir riebalų įsisavinimo žarnyne turintiems ar nutukusiems pacientams. Ši nauja vitamino D forma Lietuvoje vis dažniau skiriama gydytojų ir padeda gydyti vitamino D stoką ir jos sukeltas ligas, ypač tiems žmonėms, kuriems nustatyta inkstų ar kepenų ligų, būdingas didesnis kūno masės indeksas ar malabsorbcijos sindromas, priskiriama didesnė osteoporozės rizika, pavyzdžiui, vartojant kortikosteroidus. Jei manote, kad šis vaistas galėtų tikti ir Jums, pasikalbėkite su savo gydytoju – jis nustatys, ar reikalinga vitamino D vartoti papildomai ir koks preparatas galėtų padėti greičiausiai pasiekti norimą klinikinį efektą.
Straipsnį parengė: „Berlin Chemie“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!