Primename, kad rugsėjo 3-ią dieną Neries upėje ties Verkių malūnu nuskendo 2020 m. gim. ir 2022 m. gim. mergaitės. Anot Vilniaus VPK, tarnyboms apie įvykį pranešė pro šalį baidarėmis plaukę žmonės, pastebėję skęstančią moterį su vaiku.
Atvykę gelbėtojai asmenis ištraukė iš vandens, tačiau 2-metės mergytės gyvybės išgelbėti nepavyko. Vėliau aptiktas negyvas ir antros, vienerių metų mergytės kūnas. Kūną rado jo ieškoję narai.
Įtariama, kad rudenį Vilniuje Neries upėje galimai savo vaikus nuskandinusi motina, negalėjo suvokti savo veiksmų, o ekspertai teigė, kad jai būtinas gydymas. Moteris toliau gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – tokį režimą ekspertai rekomenduoja įtariamajai taikyti ir toliau.
„Nustatyta liga, ekspertai mano, kad jai būtina taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones. Ji nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti“, – BNS sakė bylos tyrimą kontroliuojantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Gintas Vaičiūnas.
Edukacinių, socialinių ir žmogaus teisių projektų kūrėja Nida Vildžiūnaitė sako, kad kreiptis pagalbos ir ją priimti – įgūdis, kurio visuomenei trūksta. Nuvertinus psichinės sveikatos svarbą, moteris gali susidurti su klaidingomis nuostatomis, kad tokia jos savijauta yra normali bei būdinga visoms.
„Depresinė būsena skatina vienišumą, uždarumą, apatiją. Dėl miego trūkumo ir nuovargio, trūksta fizinių jėgų. Taip pat atsiranda gėdos jausmas, nes viešumoje mamos dažnai pašiepiamos bei menkinamos jei „nesusitvarko“ pačios“, – sako N. Vildžiūnaitė.
„Moterų padėtis motinystėje – tai moterų padėtis visuomenėje“
„Neefektyviai sprendžiami klausimai dėl psichologinio, fizinio, seksualinio smurto artimoje aplinkoje, skyrybų, lygybės šeimoje auginant vaikus, galimybių savirealizacijai – nėra pačių moterų problema.
Kaip jaustis saugiai ir tikėti, kad pagalbos modeliai suveiks, kai tenka taikstytis su formalia institucijų pagalba, valstybės neveiksnumu ir abejingumu moters poreikiams visuose lygmenyse?“, – teigia Nida Vildžiūnaitė.
Medicinos psichologė, pogimdyvinės depresijos prevencijos projekto „Mama mums rūpi“ savanorė Rūta Antanavičienė sako, kad pirmieji pogimdyvinės depresijos požymiai atsiranda, kai gimus vaikui, mama pradeda jausti motinystės melancholiją – staigius nuotaikos pokyčius: nerimą, irzlumą, liūdesį.
Gali atsirasti apetito pokyčiai, pablogėti dėmesio koncentracija. Tačiau jei ši savijauta tęsiasi – galima įtarti pogimdyvinę depresiją.
„Po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, be aiškios priežasties mama gali pradėti jaustis prastai. Tuomet simptomai tęsiasi nuo kelių dienų iki dviejų savaičių.
Lygiai taip, kaip netikėtai jie atsirado, po truputį gali pradėti silpnėti, gavus reikalingą artimųjų palaikymą ir pagalbą. Tokia emocinė būsena vadinama motinystės melancholija.
Kada galima įtarti pogimdyvinę depresiją?
Tačiau jei minėti simptomai tęsiasi ir intensyvėja ilgiau nei dvi savaites – mamai pasidaro sunku funkcionuoti, tinkamai pasirūpinti savimi bei kūdikiu, galima įtarti pogimdyminę depresiją“, – komentuoja medicinos psichologė.
Mitas, jog pagalbos kreipiasi tik silpni žmonės. Rūta Antanavičienė sako, kad mamos nedrįsta prašyti pagalbos, nes neretai visuomenėje galima išgirsti mitą, jog pagalbos kreipiasi tik silpni žmonės ir su visais asmeniniais sunkumais turėtumėme mokėti susitvarkyti savarankiškai.
Tačiau tiesa yra priešinga – atpažinti, įvardinti patiriamus jausmus bei pripažinti patiriamus sunkumus yra stiprybės ženklas.
„Kartais abejonę, kad reiktų kreiptis pagalbos lemia tai, jog socialiniuose tinkluose, stebint kitas mamas, gali atrodyti, kad viskas turėtų būti pakankamai lengva, yra užkelti aukšti motinystės standartai.
Todėl kreiptis pagalbos atgraso jaučiamas baimės jausmas, manymas, jog tokiu būdu pripažinsi, kad esi nepakankamai gera mama“, – teigia R. Antanavičienė.
Kuo skiriasi pogimdyvinė depresija nuo pogimdyvinės psichozės?
Medicinos psichologė sako, kad pogimdyvinė psichozė yra daug retesnė ir sunkesnė būsena nei pogimdyminė depresija: „Pogimdyminės psichozės metu mamos elgesys akivaizdžiai pasikeičia – ji pradeda elgtis neadekvačiai, gali tapti atsiribojusi nuo visų, vangi arba priešingai – labai aktyvi, nenustygstanti vietoje, patirianti miego sunkumus.
Moteris gali matyti ir girdėti tai, ko kiti nemato bei negirdi, negebėti rišliai mąstyti, kritiškai vertinti savo elgesio. Jai gali kilti paranoiškų minčių. Tokiu atveju yra reikalinga skubi specialistų pagalba, kurią galima gauti paskambinus 112.“
Santykiai su šeimos nariais veikia mamos savijautą. Rūta Antanavičienė teigia, kad priklausomai nuo to, kokie yra santykiai su šeimos nariais, jie gali suveikti kaip apsauginis veiksnys prieš pogimdyminę depresiją arba tapti rizikos veiksniu ir padidinti tikimybę ja susirgti.
„Tyrimai rodo, jog partnerio įsitraukimas į pasiruošimą naujam gyvenimo etapui, prisidėjimas prie kūdikio priežiūros, namų buities bei moters palaikymas yra susijęs su mažesniu patiriamų emocinių sunkumų kiekiu.
Priešingai nei patirtas psichologinis, fizinis, seksualinis smurtas, kuris gali paskatinti pogimdyminės depresijos pasireiškimą“, – teigia medicinos psichologė.
Svarbu kalbėti su artimaisiais
Pogimdyvinės depresijos prevencija R. Antanavičienė teigia, kad prieš nėštumą ar jau besilaukiant svarbu pasidomėti pogimdyminės depresijos bei psichozės simptomais, rizikos veiksniais ir apie juos pasikalbėti su artimaisiais.
„Jei nėštumo metu moteris jaučia nerimo, depresijos simptomus rekomenduojama nieko nelaukiant kreiptis į psichikos sveikatos specialistus ir stiprinti save dar prieš įvykstant didiesiems gyvenimo pokyčiams. Tapus mama yra patiriamas didelis emocinis krūvis norint atpažinti ne tik savo, bet ir kūdikio naujus jausmus, poreikius.
„Didelis srautas naujos informacijos, potyrių, pasikeitęs hormoninis fonas bei nuovargis, mamai apsunkina visų patirčių įsiminimą bei įsisąmoninimą.
Todėl artimiausi žmonės, turėtų atidžiai stebėti mamos emocinę būklę ir kilus įtarimams, nedelsiant pasiūlyti savo ar specialistų pagalbą.
Taip pat, siekiant kontroliuoti dažnai motinystę lydinčius vienišumo, kaltės, baimės, savigraužos, abejojimo savimi jausmus, svarbu peržiūrėti ir plėsti savo socialinių kontaktų ratą – prisijungti prie mamų bendruomenių, susibūrimų“, – sako Rūta Antanavičienė.
Pogimdyvinės depresijos prevencijos projekto „Mama mums rūpi“ bendrakūrėja Asta Petraitienė, teigia, kad žmonėms sunku suprasti, jog neseniai pagimdžiusi moteris yra jautresnė.
„Vietoje savo nuomonės reiškimo, patarinėjimo ar nereikalingų replikų, reiktų pasidomėti, ko mamai iš tikrųjų reikia. Moteriai reikia fiziškai atsistatyti po gimdymo kuo daugiau ilsintis, rūpinantis visaverčiu maistu, ramiais pasivaikščiojimais gryname ore“, – teigia Asta Petraitienė.
„Šiuo laikotarpiu moteris pirmenybę teikia kūdikio poreikiams, tad gali būti linkusi nuvertinti savo savijautą, jausmus. Tuomet yra ypatingai reikalinga artimųjų parama primenant ir padedant mamai pasirūpinti savimi“, – sako A. Petraitienė.
