Mažos taršos zonos Prancūzijoje pradėtos diegti nuo 2019 m., siekiant sumažinti oro taršą labiausiai užterštuose miestuose, tokiuose kaip Paryžius, Lionas ar Marselis.
Į tokias zonas galėjo patekti tik automobiliai, atitinkantys tam tikras emisijų normas, tačiau laikui bėgant šios priemonės sulaukė vis didesnio visuomenės nepasitenkinimo.
Pasak didžiausių kritikų, „Crit’Air“ sistema iš esmės tapo diskriminacinė – žmonės, negalintys sau leisti naujų ar mažiau taršių automobilių, buvo faktiškai eliminuoti iš eismo. Šią poziciją garsiai palaikė pilietinis judėjimas „Les Gueux“, kuris teigė, kad „ekologija tapo sportu turtingiesiems“.
Lygybė prieš aplinkosaugą
Politinis spaudimas ir auganti kritika lėmė, kad net ir aplinkosaugai palankūs parlamentarai ėmė abejoti zonų reikalingumu.
Vienas pagrindinių argumentų – socialinis neteisingumas: „Euro 4“ ar „Euro 5“ normų automobiliai nėra itin seni, tačiau juos turintys gyventojai buvo priversti arba investuoti į naują transportą, arba keisti gyvenimo būdą.
„Žalieji“ ir kai kurie socialistai bandė ginti zonų idėją, primindami apie oro taršos poveikį sveikatai – esą dėl jos Prancūzijoje kasmet miršta iki 40 tūkst. žmonių. Tačiau toks skaičius, pasak oponentų, ne tik nepagrįstas, bet ir naudojamas kaip emocinis svertas.
Kas toliau?
Nors parlamentas jau balsavo už zonų panaikinimą, sprendimas dar neįsigaliojo. Įstatymas turės būti galutinai priimtas, tad „Crit’Air“ sistema artimiausiu metu vis dar galios – ypač vasaros sezono metu, kai į miestus plūsta turistai.
Iki kol pokyčiai oficialiai įsigalios, Prancūzijos miestų mažos taršos zonose (ZFE) vis dar galioja „Crit’Air“ lipdukų reikalavimai – jų neturėjimas ar pažeidimai gali kainuoti bent 68 eurus. Todėl artimiausiu metu į šalį vykstantiems vairuotojams rekomenduojama pasitikrinti, ar jų automobilis atitinka reikalavimus, ir, jei reikia, pasirūpinti tinkamu lipduku.
Vis dėlto svarbiausia žinutė – gerokai rimtesnė. Prancūzijos sprendimas rimtai persvarstyti aplinkosaugines priemones, kurios tiesiogiai veikia mažesnes pajamas turinčius žmones, tampa savotišku perspėjimu kitoms valstybėms.
