Susirašinėjame dalyvauja Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, mero patarėjas Aleksandras Zubriakovas ir „Air Lituanica“ finansų direktorius Justinas Miškinis.
E. Jakilaitis taip pat pateikia ir Vilniaus merui R. Šimašiui ir susisiekimo viceministrui Arijandui Šliūpui skirtą laišką, kuriame Estijos investicinis fondas „Infortar“ siūlo gaivinti „Air Lituanica“.
E. Jakilaitis savo socialiniame tinkle rašė:
„Dar kelios Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų mintys jiems pačiais svarbiausiais - viešųjų ryšių klausimais - artėjant iš anksto suplanuotam Air Lituanica uždarymui.
Originaliai skamba mero patarėjo patarimas merui: "Tik nereikia apsiimt keleivių gelbėtojo vaidmens, čia ne mūsų projektas..."
Šis susirašinėjimas vyksta praėjus jau dviems dienoms nuo priimto galutinio sprendimo stabdyti oro linijų veiklą ir likus dviems dienoms iki pranešimo visuomenei“, - rašė E. Jakilaitis.
Edmundas Jakilaitis taip pat savo socialiniame tinkle pateikė ir laišką, kuriame Estų bendrovė siūlo gaivinti „Air Lituanica“.
Šis laiškas buvo skirtas Vilniaus miesto merui R. Šimašiui ir susisiekimo viceministrui Arijandui Šliūpui.
Vilniaus valdžia ketina kreiptis į prokuratūrą dėl el. laiškų paviešinimo
Vilniaus savivaldybė ketina kreiptis į prokuratūrą dėl konfidencialių laiškų, kuriuose aptariama skrydžių bendrovės „Air Lituanica“ situacija, paviešinimo, ketvirtadienį sakė administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė.
„Atsižvelgiant į tai, jei paviešinta informacija, kurią siuntė privatus subjektas, kuris prašė, kad jo laiškas būtų konfidencialus, vien gindami subjekto teises mes tikriausiai kreipsimės į prokuratūrą su prašymu ištirti, ar teisėtai buvo paimti ir kokiais būdais buvo paimti iš savivaldybės informacinės sistemos laiškai ir ar teisėtai buvo paviešinti“, - BNS sakė Vilniaus savivaldybės administracijos vadovė.
Savivaldybės vadovų susirašinėjimą el. laiškais ir Estijos investicinio fondo „Infortar“ pasiūlymą dėl „Air Lituanica“ socialiniame tinkle „Facebook“ paviešino žurnalistas Edmundas Jakilaitis.
A.Vaitkunskienės teigimu, „būdas, kaip informacija pateikta, yra neteisėtas įsilaužimas į Vilniaus savivaldybės administracijos kompiuterius“. Anot jos, dėl skundų teisėsaugai bus galutinai apsispręsta „per artimiausias dvi dienas“.
Paviešintame „Infortar“ pasiūlyme nurodoma, kad jis savivaldybei išsiųstas gegužės 7 dieną, likus dviems savaitėms iki pranešimo apie „Air Lituanica“ veiklos stabdymą. Pasiūlymas adresuotas savivaldybės ir Susisiekimo ministerijos atstovams. Laiške siūloma uždaryti „Air Lituanica“ ir steigti naują bendrovę, kuri galėtų perimti „Air Lituanica“ prekės ženklą, dalį personalo, ryšius su klientais. Nauja įmonė veiktų kartu su analogiška bendrove Estijoje ir palaipsniui didintų skrydžių kryptis.
Nurodoma, kad tokia bendrovė, su dviem 70-ies vietų lėktuvais galėtų pradėti veikti jau šių metų spalį. Iš Vilniaus, estų atstovų teigimu, po 2020-ųjų bendrovė skrydžius jau galėtų vykdyti 5-8 orlaiviais, per metus aptarnautų daugiau nei 0,5 mln. keleivių. Tiesa, „Infortar“ neatmeta, kad sklandžiam skrydžių perėmimui galėtų prireikti ir Lietuvos valstybės paramos.
A.Vaitkunskienė patikino, tiek administracija, tiek politikai nuo balandžio 22-osios aktyviai ieškojo investuotojų, deramasi buvo ne tik su estų bendrove, tačiau ir su Latvijos nacionaliniu vežėju „Air Baltic“. Tačiau, pasak A.Vaitkunskienės, nė viena bendrovė, įskaitant ir estus, nepasiūlė pirkti „Air Lituanica“ su visomis skolomis, o naujos bendrovės steigimas esą būtų pareikalavęs papildomų savivaldybės investicijų, kurių ji neturi.
„Savivaldybė negavo tokio pasiūlymo pirkti „Air Lituanica“. O negavus pasiūlymo pirkti konkrečiai įmonę su tokiomis skolomis, kokios jos buvo, per 10 mln. eurų, savivaldybė ir nebūtų spėjusi nieko išnagrinėti per vieną ar dvi dienas, kai įmonės padėtis blogėjo tiek, kad jau gegužės 22 dienos išvakarėse įmonės vadovai informavo, kad jiems sunku gauti degalus“ - tikino A.Vaitkunskienė.
E.Jakilaitis taip pat paviešino A.Vaitkunskienės, mero Remigijaus Šimašiaus, jo atstovo spaudai Aleksandro Zubriakovo vidinius susirašinėjimus prieš stabdant „Air Lituanicos“ veiklą.
Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama išsiaiškinti, ar „Air Lituanica“ kapitalas formuotas teisėtai. Prašoma ištirti lėšų judėjimą įmonėje, taip pat, ar teisėtai finansiniai įsipareigojimai buvo permesti kai kurioms savivaldybės įmonėms, nesusijusioms su „Air Lituanica“.
Ankstesnė Vilniaus valdžia nuolat didino „Start Vilnius“, kontroliuojančios „Air Lituanica“, kapitalą, taip suteikdama lėšų oro bendrovės veiklai. Paskutinį kartą „Start Vilnius“ kapitalas šiemet padidintas 6,872 mln. eurų, iš šios sumos 4,344 mln. eurų buvo piniginis įnašas. „ Air Lituanicos“ balandį buvo padidintas iki 14,802 mln. eurų.
Vilniaus apygardos teismas liepos 1-ąją nutarė areštuoti visą „ Air Lituanica“ turtą ar pinigines lėšas. Laikinas turto areštas galios, kol teismas išnagrinės Vilniaus šilumos tinklų ir „ Air Lituanica“ direktoriaus Nerijaus Juknos prašymą iškelti pastarajai bankroto bylą.
„Air Lituanica“ apie stabdomą veiklą pranešė gegužės 22 dieną, o po savaitės pranešė ketinanti inicijuoti bankrotą.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, „ Air Lituanica“ pernai patyrė 10,27 mln. eurų grynųjų nuostolių - beveik dukart daugiau nei 2013 metais, kai patirta 5,19 mln. eurų nuostolių. Bendrovės pajamos pernai padidėjo 70,2 proc. iki 6,4 mln. eurų.
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius prieš tai rašė:
„Nėra ką ir pridurti... Nors padoriems žmonėms ir elementarių padorumo taisyklių turėtų pakakti“, - teigė meras.
Remigijus Šimašius savo tinklaraštyje pateikia daugiau konteksto dėl šios susidariusios situacijos:
Truputis konteksto #Vilniusleaks istorijai
Kaip suprantu mano ir mano kolegų elektroninio pašto turinys ar jo dalis guli pas kažką kompiuteryje, yra detaliai analizuojamas, rankiojamos pikantiškos detalės, ir jos rengiamos paviešinimui. Tas mane nelabai jaudintų, nes slėpti neturiu ko. Tačiau žinau, kaip kartais bandoma sukurti istorijas ištraukiant kokią nekontekstinę detalę.
Kad jau buvo paskelbtas tokių detalių anonsas apie Air Lituanicos istoriją, tai trumpai išguldysiu kontekstą – trumpą chronologiją. Juolab, kad šiandien galiu papasakoti kiek daugiau nei pavasarį, kuomet dalis informacijos buvo konfidenciali.
Padorumo dėlei pavardžių ir pavadinimų, kur galima, neminiu. Rašau iš atminties (memuarų tikslinimui i iliustracijoms iš elektroninių laiškų tiesiog neturiu laiko), tad atsiprašau, jei pasitaikys nedideli netikslumai. Kovo mėnuo
Jau po pirmo rinkimų turo jaučiau, kad tikriausia pavyks laimėti mero rinkimus, tad, be abejo, su kolegomis liberalais apsitarėme kokie didžiausi iššūkiai laukia. Aiškiai identifikavome, kad Air Lituanica – vienas iš jų, nes įmonės finansinė padėtis bloga, sprendimai ją finansuoti balansuoja ant teisėtumo ribos.
Jau išrinktas meru paskambinu dabar jau buvusiam merui ir sutariu, kad nepriiminės skubotų sprendimų dėl įmonės finansavimo, o leis man susipažinti su dokumentais. Jau kitą dieną nueinu į miesto Tarybą norėdamas padėkoti už darbą bei pasakyti, kad tikiuosi, jog jokių skubotų sprendimų Taryba nepriiminės (Air Lituanica net neplanavau minėti trumpame pasisakyme). Žodžio negaunu, o išvakarėse duotą pasižadėjimą buvęs meras čia pat sulaužo. Bendrovė gauna subsidiją, kurios, jos vadovų teigimu, turi užtekti pragyventi iki vasaros pabaigos.
Pradedu intensyviai susitikinėti su įmonės direktoriumi ir valdybos pirmininku, kurie rodo norą bendradarbiauti. Patikinu, kad nesiimsiu jokių žingsnių stabdyti jau paskirtą finansavimą, net žinant blogą savivaldybės finansinę padėtį. Mano tikslas – padėti rasti investuotoją bendrovei. Puikiai suvokiu, kad valdžių kaitos metu turiu aiškiai parodyti savo poziciją. Labai aiškiai komunikuoju ir bendrovei, ir žiniasklaidai, kad padarysiu viską, kas įmanoma, kad investuotojas atsirastų, o jei nepavyks – buvusio veiklos modelio tęsti neketinu.
Paaiškėja, kad bendrovė visą savo išgyvenimo ir plėtros strategiją grindžia tik savivaldybės dotacijomis. Plano B tiesiog niekad nebuvo…
Paaiškėja, kad investuotojas yra kol kas tik hipotetinis. Jam bendrovė tiesiog nusiuntė laišką, kuriame siūloma perpirkti akcijas (beje, bendrovės pasiūlyme ir labai keista, sakyčiau, politinė nuostata – būtinai išsaugoti bendrovės pavadinimą). Tačiau jokio bent kiek įsipareigojančio (net įsipareigojančio tęsti procesą) atsakymo iš galimo investuotojo nėra. Air Lituanica irgi gana pasyvi – nepanašu, kad net rimtai stengtųsi susitarti. Sutariame, kad ir aš, ir bendrovė aktyviai dirbsime, kad jei yra galimybė pritraukti investuotoją, kad ją išnaudotume.
Balandis
Paprašau išrinkto Tarybos nario Arūno Šikštos, kaip patyrusio panašiuose reikaluose, kad padėtų derantis su investuotoju. Jis intensyviai imasi darbo.
Skambinuosi su galimais investuotojais. Sutariu, kad Arūnas Šikšta aplankys investuotoją jo šalyje. Vizitas ir intensyvūs pokalbiai įvyksta.
Galimo investuotojo pagrindinis reikalavimas aiškus – reikia padengti visus sukauptus bendrovės nuostolius – keliolika milijonų eurų – ir tada įmonę galbūt būtų galima perimti už simbolinę kainą.
Kalbu su visomis Lietuvos valdžios institucijomis dėl bendrovės tapimo nacionalinėmis, dėl sukauptų nuostolių padengimo. Atsakymai neigiami.
Susitikime su kolega Latvijos ministru Lietuvos susisiekimo ministras pradeda kalbėti apie Baltijos avialinijų steigimą. Nuo to Lietuvos centrinės valdžios institucijų nei veiksmai, nei požiūris nepasikeičia. Kalbos lieka tik gražiu pakalbėjimu.
Gegužė
Bendrovės vadovai informuoja, kad subsidijos, kuri turėjo užtikrinti skraidymą iki vasaros pabaigos, jau ištirpo. Pakartoju savo nuostatą, kad nesiruošiu teikti siūlymo dėl papildomo bendrovės finansavimo, kai jokio lėšos biudžete nenumatytos, ir jų nėra, kaip ir nėra jokių prielaidų manyti, kad po kelių mėnesių kas nors pasikeis.
Įvyksta paskutiniai pasikalbėjimai su galimais investuotojais bei su Vyriausybe. Nieko naujo. Padorumas nebūtų leidęs viešinti kompanijos pavadinimo ir jos laiškų. Bet jei jau atsirado, kam šie stabdžiai negalioja, tai pridedu kaip iliustraciją su esminiais mano pabrauktais punktais.
Mano pavedimu bendrovė suintensyvina pasirengimą planui B – sklandžiam išėjimui iš rinkos taip, kad nenukentėtų keleiviai.
Su Savivaldybės administracijos pagalba pavyksta rasti tokį išėjimo laiką ir būdą, kad tai minimaliai paveiktų keleivių teises, ir su jais būtų galima atsiskaityti.
Sutariame ir dėl komunikacijos bei visų veiksmų. Bendrovė komunikuoja su keleiviais ir užtikrina jų teisių įgyvendinimą. Aš komunikuoju politinę poziciją.
Aptartas planas sklandžiai įgyvendinamas. Esu už dėkingas bendrovės vadovybei ir darbuotojams.
Birželis
Paaiškėja vis naujų faktų apie buvusią bendrovės finansavimo schemą. Paaiškėjo, kad po bendrovės finansavimo priedanga Start Vilnius vykdė ir elementarias aferas. Medžiaga atiduota teisėsaugai. Panašu, kad bendrovė ilgą laiką politiniais sumetimais buvo finansuojama neteisėtai. Administracijos vadovė ir dėl šių epizodų kreipiasi į teisėsaugą.
Mano išvados
Bendrovė tikrai puikiai veikia operaciniu lygiu, tačiau pats jos steigimas buvo avantiūra, kuri tik per stebuklą galėjo pasibaigti sėkme.
Patvirtinimai to, kas jau paskelbta ir turbūt dar bus paskelbta
Taip, kalbėjau su galimais investuotojais.
Taip, kalbėjau su visomis Lietuvos valdžios institucijomis.
Taip, nesutikau, kad vilniečiai mokėtų bent keliolikos milijonų eurų sukauptų nuostolių padengimą, o vėliau ir vėl teiktų subsidijas bendrovei.
Taip, aptarinėjau komunikacijos planą.
Taip, skatinau bendrovės vadovus pagaliau rengtis ir planui B.
Taip, padėjau jiems rasti geriausius išėjimo sprendimus, kai jų teko ieškoti.
