Užsienis

Rusijos pajėgos praneša naktį į penktadienį vėl atrėmusios Ukrainos dronų ataką. Iš viso oro gynyba numušė šešis bepiločius, tinkle „Telegram“ pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Šiais duomenimis, penki dronai numušti virš Rusijos Belgorodo srities pasienyje su Ukraina, o vienas – virš Krymo pusiasalio. Apie žalą ministerija informacijos nepateikė.

Tremtyje gyvenanti Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį pareiškė jau 421 dieną negavusi jokios žinios apie savo įkalintą vyrą. Ji teigė, kad jos vyro laikymas be ryšio su išoriniu pasauliu yra vyriausybės represinės politikos dalis. Siarhejus Cichanouskis planavo mesti iššūkį autoritarui Aliaksandrui Lukašenkai 2020 metų rugpjūtį vykusiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose, tačiau prieš balsavimą buvo sulaikytas.

Baltieji rūmai buvo priversti aiškintis dėl JAV prezidento Joe Bideno pareiškimo apie G7 partnerę Japoniją. „Žinote, viena priežasčių, kodėl mūsų ekonomika auga, esate jūs ir daugelis kitų, – sakė J. Bidenas rinkimų kampanijos renginyje Vašingtone. – Nes mes priimame imigrantus. (...) Kodėl Kinijos ekonomika taip stringa? Kodėl Japonija susiduria su problemomis? Kodėl Rusija? Kodėl Indija? Nes jo yra ksenofobiškos.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas, ketvirtadienį Kyjive duodamas interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pasakė, kad Ukraina turi teisę naudoti jo šalies suteiktus ginklus pulti taikius Rusijos teritorijoje. Ministro teigimu, Ukraina pati renkasi, kuriuos taikinius atakuoti. „Ukraina turi tokią teisę, Rusijai suduodant smūgius Ukrainos viduje...“, – kalbėjo D. Cameronas, atkreipdamas dėmesį, kad Ukraina jaučia poreikį užtikrinti, kad ginasi nuo agresoriaus.

Gegužės 2 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Tulos srities gubernatoriumi Aleksejumi Diuminu, susijusiu su „Wagner“. Tai rodo, kad V. Putinas galbūt siekia sumažinti Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu galias, subalansuoti jį prieš konkurentus ir nubausti už Kremliaus karinių tikslų nevykdymą.  Tokias išvadas naujausioje savo ataskaitoje daro JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.

Antradienį Šiaurės Airijos Omos mieste A5 greitkelyje įvykus avarijai, žuvo du paaugliai. Viena jų – 17-metė lietuvė Kamilė Vaicikonytė. Policija pranešė, kad 19-metis Jamie Moore'as ir 17-metė K. Vaicikonytė žuvo įvykio vietoje apie 21.50 val., rašo BBC. Pirmadienį Kamilė dalyvavo savo mokykloje surengtoje demonstracijoje, skirtoje A5 kelyje žuvusiems žmonėms atminti, ir ragino pradėti ilgai laukto kelio atnaujinimo darbus.

Dėl sudėtingos padėties fronte Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV greitai pristatyti neseniai pažadėtus ginklus. „Esu dėkingas JAV Kongresui už jo sprendimą, tačiau negali būti problemų ir dėl tiekimo greičio bei sprendimų įgyvendinimo, – sakė jis ketvirtadienio vakarą savo tradiciniame vaizdo kreipimesi.

Palestinos islamistų organizacijos „Hamas“ vadas Gazos Ruože Yehya al-Sinwaras vis dar reiškia tris reikalavimus šiuo metu vykstančiose derybose dėl siūlomo susitarimo dėl įkaitų paleidimo, pranešė žiniasklaida. Jis toliau reikalauja garantijų, kad bus užbaigtas karas, ketvirtadienį Izraelio televizijos kanalui „Channel 12“ pranešė „Hamas“ vadui artimas šaltinis. Izraelis kol kas su šiuo reikalavimu nesutinka.

Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas generolas majoras Vadimas Skibickis sako abejojantis, ar NATO 5 straipsnis, numatantis kolektyvinę gynybą, suveiktų realybėje. Maža to, jis viešai sako, kad Rusija būtų pajėgi užimti Baltijos šalis per savaitę.

Rusijos valstybinei energetikos milžinui „Gazprom“ praėję metai buvo nuostolingi – neigiamas rezultatas užfiksuotas pirmąkart per beveik ketvirtį amžiaus, o jį lėmė prasidėjus Ukrainos invazijai smarkiai sumažėjusios prekybos su Europa apimtys. „Gazprom“ ketvirtadienį paskelbė 2023 m. patyrusi grynąjį 629 mlrd. rublių (maždaug 6,9 mlrd. JAV dolerių) nuostolį, kuris prasilenkė su analitikų prognozėmis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pasakė, kad dėl 2023 m. įvykdytos kibernetinės atakos prieš centro kairiųjų socialdemokratų partiją (SPD) Berlynas kaltina Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU dalinį. „Rusų valstybiniai programišiai puolė Vokietiją kibernetinėje erdvėje“, – lankydamasi Australijoje pasakė A. Baerbock, pridurdama, jog šis įvykis neliks be pasekmių.

NATO ketvirtadienį pasmerkė tai, ką pavadino kenkėjiška Rusijos veikla savo teritorijoje, ir pareiškė, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę Aljanso saugumui. Šie incidentai yra dalis intensyvėjančios veiklos kampanijos, kurią Rusija vykdo visoje euroatlantinėje erdvėje, o NATO sąjungininkės „reiškia gilų susirūpinimą dėl Rusijos hibridinių veiksmų, kurie kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“, sakoma NATO pareiškime.

Pasak dviejų neįvardytų JAV kariuomenės pareigūnų, kalbėjusių su „Associated Press“, JAV iš Ukrainos mūšio laukų patraukia savo pagrindinius tankus „Abrams“ po to, kai paaiškėjo, kad šios platformos nesugeba susidoroti su Rusijos bepiločių lėktuvų keliama grėsme. Penki iš 31 amerikietiško tanko „Abrams“, išsiųsto į Ukrainą nuo 2023 m. sausio, jau buvo prarasti dėl Rusijos veiksmų.

Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.  „Telegram“ kanalai ėmė mirgėti su keistomis nuotraukomis ir vaizdo įrašais.  Iš pradžių niekas nesuprato, kas tas danguje ryškiai šviečiantis objektas.  Paaiškėjo, kas galėjo sukelti nerimą ukrainečiams Vėliau pradėjo aiškėti, ką Ukrainos gyventojai galėjo pamatyti danguje.

Maskvos rytiniame rajone kilo stiprus gaisras administraciniame pastate. Apie tai praneša propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“.  Skelbiama, kad dega trijų aukštų pastatas, o gaisro plotas siekia 2,5 tūkst. kvadratinių metrų.  Įgriuvo stogas Kaip praneša „Riadovka“, pastate gali būti žmonių. Kol kas nėra aišku, kodėl kilo gaisras, įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos.

Prancūzijos parlamentas ketvirtadienį pritarė komisijos, kuri tirs seksualinį smurtą kino industrijoje ir kituose kultūros sektoriuose, sukūrimui.  Ketvirtadienį Prancūzijos Nacionalinė asamblėja, arba žemieji parlamento rūmai, vienbalsiai pritarė komisijos sudarymui. Pirmą kartą klausimą dėl komisijos įsteigimo vasario mėnesį Senate, aukštuosiuose parlamento rūmuose, iškėlė aktorė Judith Godreche.

Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka praneša, kad Rusijos laikinai okupuotame Berdianske nugriaudėjo sprogimai.  P. Andriuščenka praneša, kad Ukrainos pajėgos galėjo smogti į Berdianske esančios gamyklos teritoriją, kurioje yra įsikūrę okupantai.  Ukrainos pajėgos kol kas oficialiai nepranešė apie smūgį. P. Andriuščenka teigia, kad sprogimas nugriaudėjo ir Mariupolyje, tačiau daugiau detalių kol kas nepateikiama.

Donaldas Trumpas ketvirtadienį susilaukė kritikos, kurios buvo pažerta po to, kai jis atsisakė pažadėti, kad sutiks su 2024 m. JAV prezidento rinkimų rezultatais, jei pralaimės. „Jei viskas bus sąžininga, aš mielai priimčiau rezultatus“, – trečiadienį laikraščiui „Milwaukee Journal Sentinel“ pareiškė buvęs respublikonų prezidentas.

Kovo mėnesį Ukraina gavo rekordinę tarptautinės pagalbos sumą – daugiau kaip 9 mlrd. dolerių. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė per pasitarimą finansų ir ekonomikos klausimais. „Surengiau pasitarimą finansiniais ir ekonominiais klausimais, kuriame dalyvavo Finansų ministerija, Ekonomikos ministerija, Nacionalinis bankas, Valstybės iždas ir Nacionalinė vertybinių popierių ir fondų rinkos komisija.