žygimantas vaičiūnas

Vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ valdoma trąšų gamintoja „Achema“ pažeidė kolektyvinę sutartį, teigia bendrovės profesinė sąjunga. Kaltinama, kad bendrovė prisidengia blogomis prognozėmis ir taip blogina sąlygas darbuotojams.  Jos vadovė Birutė Daškevičienė pranešime spaudai tvirtina, jog „Achema“, prognozuodama nuostolingus 2018 metus, nuo birželio 1 dienos vienašališkai sustabdė kolektyvinėje sutartyje numatytas išmokas.

Gamtinių dujų kainoms išliekant aukštoms, o produkcijos kainoms esant žemoms, vieno didžiausių koncernų šalyje „Achemos grupė“ valdoma trąšų gamintoja „Achema“ mažina gamybos apimtis ir stabdo dalį įrenginių. „Achemos“ vadovas Ramūnas Miliauskas sako, jog įmonė pirmadienį priėmė sprendimą stabdyti vieną amoniako cechų. „Šiais metais susidarė ypač nepalankios vadinamosios kainų žirklės – sumažėjo pasaulinės trąšų kainos, o gamtinių dujų kainos išliko labai aukštos.

Lietuvos specialistai metus rinko duomenis ir atskleidė, kokia tikimybė, kad Astravo atominėje elektrinėje, įvykus avarijai, vėjas su radioaktyviomis dalelėmis pūstų į Lietuvą. Sakantiems, kad vėjas retai pučia iš Baltarusijos pusės, teks nemaloniai nustebti... Maža to, šiuo metu Baltarusija prabilo, kad mūsų pašonėje statoma atominė elektrinė gali turėti dvigubai daugiau reaktorių, nei planuota anksčiau.

Dvi „abejotinos reikšmės“ ir „gyventojus nuodijančios“ šiukšlių deginimo gamyklos Vilniuje ir Kaune kai kuriems buvusiems Vyriausybės patarėjams, „Lietuvos energijos“ ir specialiųjų tarnybų darbuotojams buvo svarbiau nei Vokietijos energetikos bendrovės „Danpower“ projektas, todėl šią įmonę jie nutarė eliminuoti, pareiškė premjeras.

Teismas patvirtino Energetikos ministerijos ir Vokietijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „Danpower“ taikos sutartį, kuria valstybė pasižada laikytis savo ankstesnių įsipareigojimų, o investuotojai atsiima su tuo susijusius milijoninius ieškinius. Sprendimą priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), ketvirtadienį pranešė „Danpower“. Tai BNS patvirtino ir teismo atstovė Neringa Lukoševičienė.

Baltarusijos pranešimai apie planus pastatyti dar du Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorius yra bandymas nukreipti dėmesį nuo problemų, kurias patiria AE statytojai, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Aš manau, kad tokiais teiginiais ir pareiškimais apie papildomus du reaktorius bandoma nukreipti dėmesį nuo esamų problemų. Jau nekalbu apie problemas, kurios yra aplinkosauginės, susijusios su statybomis.

Energetikos ministerija ir Vokietijos kapitalo energijos gamybos įmonė „Danpower Baltic“ vėliausiai antradienį turėtų paskelbti, ar joms pavyko taikiai susitarti dėl bendrovės veiklos Vilniuje ir Kaune. Abi pusės kovo pradžioje kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT) prašydamos atidėti bylos svarstymą dėl įmonės „Danpower Baltic Taika elektrinė” leidimo plėtoti elektros gamybos pajėgumus Kaune.

Lietuvai siekiant didinti atsinaujinančių energetikos išteklių dalį elektros gamyboje, Lietuvoje inicijuojama nauja „žaliosios“ energetikos skatinimo schema. Tikimasi jau kitais metais pradėti rengti techniškai neutralius jos rėmimo aukcionus, kur konkuruotų vėjo, saulės, biomasės energetikos plėtotojai, o vietoj supirkimo tarifo jiems būtų skiriama premija arba priedas prie rinkos kainos.

Europos Komisija skirs 125 tūkst. eurų techninei Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa studijai. Studijos, kurios bendra jos vertė yra 250 tūkst. eurų, rezultatus ketinama pristatyti birželį. Dotacijos sutartis pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) pasirašyta Sofijoje, kur ketvirtadienį įvyko neoficialus Energetikos tarybos posėdis, pranešė Europos Komisija.

Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje 2020–2021 metais planuojamos nutiesti dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos („Balticconnector“) bei tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) leis tik neseniai iš Rusijos „Gazprom“ įtakos išsilaisvinusioms regiono valstybėms atsigabenti pigesnių dujų bei užtikrins tiekimo saugumą, sako ekspertai ir rinkos dalyviai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva po 2024 metų tikriausiai išpirks Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą iš jos savininkės Norvegijos „Hoegh LNG“. „Turime studiją, turime tris galimus variantus, scenarijus ir sprendimą turėsime priimti Vyriausybėje. (...) Jeigu kalbėtume apie ilgalaikę perspektyvą ir finansinę naštą, kokią šiandien turime, tai, ko gero, taip (Lietuva išpirks SGD laivą – BNS)“, – ketvirtadienį žurnalistams Kijeve teigė S. Skvernelis.

Lietuvai 2020 metais ketinant išardyti galingiausią Europoje elektros liniją į Baltarusiją, energetikos ministras sako, jog tai yra aiškus signalas Minskui, jog Lietuva vykdys savo sprendimą neįsileisti baltarusiškos elektros iš, jos manymu, nesaugiai statomos Astravo atominės elektrinės (AE). „Manau, kad taip, tai labai aiškus signalas Baltarusijai, kad tie planai, kurie mūsų patvirtinti, jie nuosekliai įgyvendinami“, – BNS sakė Žygimantas Vaičiūnas.

Daugiausiai naudos Lietuva gautų, išpirkusi Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“ po 2024 metų, kai baigsis nuomos sutartis su Norvegijos „Hoegh LNG“. Skaičiuojama, kad jo išpirkimo kaina gali svyruoti nuo 121 mln. iki 160 mln. eurų.

Baltijos jūros dugnu planuojamas tiesti dujotiekis „Nord Stream 2“ yra Rusijos geopolitinis projektas ir jis neturi būti įgyvendintas, teigia Kijeve su aukštais Ukrainos pareigūnais susitikęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, taip pat būtina užtikrinti, kad Baltarusijoje statant Astravo atominę elektrinę būtų laikomasi aukščiausių saugumo standartų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ketvirtadienį išvyksta į Kijevą, kur su Ukrainos pareigūnais aptars dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, galimą bendradarbiavimą uždarant atomines elektrines. „Vizito metu bus aptarti svarbiausi dvišalio bendradarbiavimo energetikoje klausimai, kurie įrašyti praeitų metų gruodį pasirašytame bendradarbiavimo memorandume.

Po susitikimo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė akcentavo energetinio bendradarbiavimo susitarimą. Nors neatskleidžiama, už kiek perkamos suskystintos dujos iš JAV, ekspertai neabejoja, kad Lietuva iš tokio susitarimo tik laimi.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog gavo patikinimą iš Europos Komisijos atstovo, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) finansavimo būdas iš Europos Sąjungos lėšų po 2020 metų neturėtų keistis, rašo „Verslo žinios“. „Gavau viceprezidento Šefčovičiaus sveikinimą su atskira biudžeto eilute naujoje ES finansinėje perspektyvoje – iš esmės tai yra Komisijos pateiktas pasiūlymas, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje Ignalinos AE uždarymo projektui išliktų atskira biudžetinė eil...

Jungtinėse Valstijose viešintis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas kviečia šalies suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjus tiekti dujas į Baltijos šalis ir Lenkiją. Anot ministro, JAV dujos ne tik užtikrins energetinį saugumą bei konkurencingesnes kainas vartotojams, bet ir atvers platesnes galimybes Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalų panaudojimui viso regiono mastu. „Pasaulinė SGD rinka yra dinamiška ir nuolatos vystosi, o JAV SGD rinka šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį Briuselyje susitinka su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Marošu Šefčovičiumi bei eurokomisare Margrethe Vestager (Margrete Vestager). Su už ES energetikos sąjungą atsakingu M. Šefčovičiumi ketina aptarti Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su Europos tinklais eigą, pažangą ir artimiausius pasirengimo darbus.

 Premjeras Saulius Skvernelis sako nežinantis visų laikinosios Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūros (RATA) direktorės paskyrimo detalių, tačiau teigia, jog tai yra energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno atsakomybė. „Ministras, pasirinkdamas vieną ar kitą kandidatūrą, viską vertina. Priklauso nuo to, už ką tos nuobaudos buvo skirtos (RATA vadove paskirtai buvusiai Konkurencijos tarybos administracijos vadovei Anai Selčinskienei – BNS), aš detalių nežinau.

Naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovė „Orlen Lietuva“ įrengė naują 52 tūkst. kubinių metrų talpos naftos rezervuarą Būtingės terminale. Naujas rezervuaras 20 proc. išplėtė terminalo talpą taip padidindamas ir bendrovės, ir šalies energetinį saugumą. Investicijų į rezervuarą suma neskelbiama, BNS informavo „Orlen Lietuvos“ atstovas spaudai Tomas Digaitis. „Mes ir toliau investuojame į mūsų verslą, o ši investicija – mums ypatingai svarbi.

Teisėsaugos įtarimų dėl galbūt neskaidraus įmonės turto pardavimo sulaukęs Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generalinis direktorius Darius Janulevičius traukiasi iš pareigų. Skelbiama, kad toks sprendimas priimtas abipusiu sutarimu. „Pastaruoju metu Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo procese buvo pasiekta akivaizdi pažanga – nebeliko vėlavimų ir problemų dėl lėšų panaudojimo efektyvumo.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ 2014 metais skirtą rekordinę baudą Lietuva bandys išieškoti užsienio valstybėse. Bauda su delspinigiais siekia apie 42 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį nutarė kreiptis į kai kurias užsienio šalis ir įvertinti jose esantį „Gazprom“ turtą, teigė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. „Pirmas žingsnis, kuris buvo daromas iki šiol, buvo ieškoma ir tikrinta, ar Lietuvoje neturime kažkokio „Gazprom“ turto. Akivaizdu, kad tokio turto nėra.

Europos Komisijos (EK) ir 4 šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos – energetikos ministrai sutarė, kad galutinis politinis sutarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa, dalyvaujant ES vadovams, turėtų būti pasirašytas kitų metų birželio mėnesį. Dėl to sutarta pirmadienį už energetiką atsakingų Europos Sąjungos ministrų susitikime Briuselyje, BNS pranešė Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Po sėkmingų ir nelabai vykusių reformų, aštrių pareiškimų, puikių, o kartais ir protu nesuvokiamų sprendimų Lietuvos Vyriausybė švenčia pirmąjį gimtadienį. Nors darbų būta įvairių, toli gražu ne visos ministerijos sugebėjo parodyti, ką gali, gal todėl ir Vyriausybei rašomas pažymys nėra pats aukščiausias.

Per pirmuosius Vyriausybės darbo metus daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, mažiausiai – energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, rodo statistika. Anot ekspertų, A. Veryga buvo labiausiai matomas dėl priemonių riboti alkoholį ir receptinių vaistų situacijos. Antroje vietoje atsidūrė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė – dėmesį jai daugiausia lėmė iniciatyvos pertvarkyti aukštųjų mokyklų tinklų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas penktadienį su naujuoju koncerno „Achemos grupė“ vadovu Linu Sabaliausku ketina aptarti siūlomą naują viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) apmokestinimą. „Susitikimo metu ministras aptars Energetikos ministerijos pasiūlytą naują VIAP diferencijavimo tvarką“, – BNS teigė ministro atstovė Aurelija Vernickaitė.

Nuo kitų metų brangstant Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymui, didžiausia terminalo naudotoja Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ dėl to žada kreiptis į teismą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad iki kitų metų antrojo pusmečio terminalo išlaikymo kaštus bus bandoma sumažinti. Jis taip pat ramina, kad buitiniai vartotojai to nepajus. „Situacija yra tokia, kad buitiniams vartotojams tai įtakos neturės.

Rusijos Čeliabinsko srityje rugsėjį užfiksavus itin aukštą radioaktyviųjų medžiagų koncentraciją, beveik 1000 kartų viršijusią įprastą radiacinės taršos lygį, Lietuva nusiuntė notą tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA). „Esame parengę notą ir išsiuntę Tatenai dėl šio įvykio, kad turėtų būti įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta 1986 metų konvencija dėl ankstyvo perspėjimo mechanizmo branduolinių įvykių atveju“, - BNS sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį svarstys kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės Vyriausybei turėtų pranešti apie didelius sandorius. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Virginijus Sinkevičius BNS sakė, kad bus siūloma nustatyti tris kriterijus, o būsimam sandoriui atitikus bent vieną jų, įmonė apie sandorį turėtų pranešti specialiai Vyriausybės komisijai. „Pirmiausia, kad ketinamo sudaryti sandorio vertė turėtų viršyti 10 proc. praėjusių metų įmonės pajamų.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad parlamente svarstant pasiūlymus dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių prievolės deklaruoti didelius sandorius bus ieškoma visas puses tenkinančio kompromiso. Tai ministras pareiškė pirmadienį po susitikimo su Lenkijos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen“ ir jos valdomos įmonės „Orlen Lietuva“ vadovais.

Naują Visagino atominę elektrinę (VAE) turėjusi statyti Japonijos korporacija „Hitachi“ uždaro prieš beveik šešerius metus Lietuvoje įsteigtą atstovybę. Didžiojoje Britanijoje registruota „Hitachi Europe Limited“ Registrų centrui pranešė spalio 12 dieną nusprendusi nutraukti atstovybės Lietuvoje veiklą. Tačiau projektui įkurta bendrovė „Hitachi Visaginas Project Investment“ vis dar nėra išregistruota. Atstovybė įsteigta 2012 metų vasarį.

Energetikos ministras tikina, kad parlamentaras Artūras Skardžius nedarė spaudimo ministerijai, tyrusiai jo anksčiau teiktas įstatymų pataisas, susijusias su atsinaujinančia energetika. A. Skardžius tikina, kad pataisas siūlė, siekdamas sumažinti elektros kainas vartotojams.

Ūkio ir Energetikos ministerijos ateityje galėtų būti sujungtos, kaip kadencijos pradžioje ir planavo rinkimus laimėję „valstiečiai“, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vienas iš variantų svarstomas irgi toks, dėl sujungimų (Ūkio ir Energetikos) ministerijų“, – antradienį žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.

Trečiadienį pasirašytas susitarimo memorandumas tarp Lietuvos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) dėl bendradarbiavimo atsinaujinančios energetikos ir energijos taupymo srityse. Pasak susitarimą pasirašiusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, Lietuvai – pažangiai ir inovatyviai atsinaujinančios energetikos technologijų gamintojai, atsiveria naujos galimybes augančioje JAE rinkoje, praneša Energetikso ministerija.

Lietuva ir Liuksemburgas pasirašė bendradarbiavimo sutartį atsinaujinančios energetikos srityje. Tai pirma tokio pobūdžio sutartis visoje Europos Sąjungoje, leisianti Lietuvai parduoti perteklinis atsinaujinančios energijos kvotas už 10 mln. eurų. „Lietuva yra tarp lyderių ES pagal pažangą atsinaujinančioje energetikoje. Šiandien kartu Liuksemburgu mes rodome dar vieną pavyzdį, kaip galima kartu siekti bendrų ES atsinaujinančios energetikos tikslų.

 Socialdemokratų partijos deleguotam Mindaugui Sinkevičiui paliekant ūkio ministro postą, laikinai šias pareigas eis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir teisingumo ministrė Milda Vainiutė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė premjero teikimu pasirašė tai numatantį dekretą. Spalio 13, 18 ir 19 dienomis ūkio ministre bus M. Vainiutė, nes Ž. Vaičiūnas tomis dienomis bus išvykęs.

Prancūzijos koncerno „Velia“ valdomoms įmonėms „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ pernai perskaičiavus sąskaitas už 2010-2015 metais suvartotą šilumą, Vyriausybė nusprendė, kad tokį perskaičiavimą galima atlikti tik už du mėnesius. Tačiau vartotojų permokos tiekėjams bus skaičiuojamos už visą klaidingai skaičiuotą laiką.

„Buivydžiai – tai tipinis Lietuvos kaimas. Apsnūdusioje, kiek daugiau nei 300 gyventojų turinčioje gyvenvietėje yra bažnyčia, pora parduotuvių ir mokykla, priimanti vaikus iš aplinkinių kaimelių. Tačiau prieš trejus metus horizonte pasirodė naujas kaimynas“, – rašoma Richardo Milne ir Henry Foy’aus straipsnyje „Financial Times“. Vos už 20 kilometrų pasirodė masyvūs AE šaldymo bokštai, stovintys šalia nedidelio baltarusių miesto Astravo.

Nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui nuo 2018 iki 2038 metų dar reikia 1,6 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis turėtų siekti 314 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį turėtų pavesti Energetikos ministerijai derėtis dėl europinės paramos IAE uždarymui po 2020 metų. Anot ministerijos, siekiant gauti paramą, svarbu, kad Lietuva įsipareigotų pati skirti ne mažesnį finansavimą uždarymui nei dabar.

Baltijos šalims nepasiekiant susitarimo dėl elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa, Lietuva, Latvija ir Estija gali tapti Rusijos įkaitėmis - pastaroji jau ruošiasi būsimam trijų Baltijos valstybių atsijungimui ir gali tam pasirengti greičiau nei besiginčijančios šalys.

Lietuvą pirmadienį pasiekus pirmajam suskystintų gamtinių dujų (SGD) kroviniui iš JAV, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad jų kaina galutiniams vartotojams atsispindės kitąmet, kai bus perskaičiuotos dujų kainos. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad pasakyti, jog dujos pigs, kol kas negalima. „Tradiciškai kainos perskaičiuojamos kas pusę metų. Nuo šių metų liepos turime vienas kainas, nuo sausio mėnesio jos gali būti kitos.

Energetikos ministerija siūlo, kad energijos tiekimo bendrovės negalėtų perskaičiuoti sąskaitų už senesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, jeigu klaida įsivėlė dėl įmonės, o ne vartotojo kaltės. Ministerija Energetikos įstatyme siūlo įtvirtinti nuostatą, kad sąskaitas perskaičiuoti galima būtų už dviejų mėnesių laikotarpį. Šiuo metu elektros, dujų ir šilumos tiekimo įmonės turi teisę perskaičiuoti sąskaitas už ilgesnį laikotarpį, kuris skiriasi, priklausomai nuo sektoriaus.

Baltijos šalims iki 2025 metų reikia pastatyti 200 megavatų galios jėgainę, kuri prireikus galėtų greitai įsijungti ir užtikrinti elektros rezervą. Tokias jėgainės gali statyti tiek Lietuva, tiek Estija, tačiau Energetikos ministerija nėra linkusi derinti planų su Estija, kuri elektrinė turėtų iškilti Baltijos šalyse. Anot energetikos viceministro, į lietuviškąjį projektą žvelgiama ne tik kaip į reikalingą rezervui, tad šalis pati apsispręs, ar jį įgyvendinti.

Energetikos ministras sako, kad vartotojai turėtų būti geriau informuojami apie elektros tiekimo sutrikimus ir avarijų padarinių šalinimą. Žygimantas Vaičiūnas mano, jog tokius įvykius galima prognozuoti ir geriau jiems pasiruošti, nes sutrikęs elektros tiekimas net 5 proc. visų vartotojų padarė daug žalos. „Matome situaciją, kad ne tik šiuo konkrečiu atveju, bet visais atvejais viena iš silpnesnių grandžių yra vartotojų informavimas.

Stringantis „Lietuvos energijos“ įgyvendinamas Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas sulaukė dar vieno reikalavimo. Energetikos ministerija nori, kad „Lietuvos energija“ viešai įsipareigotų sumažinti šilumos gamybos kainą. Grupės vadovas Dalius Misiūnas užtikrina, kad kaina bus trečdaliu mažesnė. Tačiau būsimos atliekų deginimo jėgainės statyba kelia dar vieną problemą - svarstoma, kaip padidinti dujų vartojimą po to, kai ji pradės veikti, nes sumažėjęs dujų naudojimas didins jų kainą.

Naftos ir dujų krovos bendrovei „Klaipėdos nafta“ vadovaus buvęs finansų grupės „Swedbank“ gyvybės draudimo bendrovės „Swedbank Life Insurance“ vadovas Mindaugas Jusius. Jis daugiau nei 5 metus dirba ir įmonės valdyboje. M.Jusius laimėjo įmonės skelbtą generalinio direktoriaus konkursą ir pareigas pradės eiti nuo balandžio 11 dienos, pranešė „Klaipėdos nafta“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą.

Lietuvos politiniai lyderiai vieningai susitarė pripažinti Astravo atominę elektrinę pavojinga, o Energetikos ministras vakar lankėsi Latvijoje, su kuria iki šiol bandoma susitarti dėl bendradarbiavimo. Pastaroji iki šiol nesutinka kartu boikotuoti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės projekto.  Nuo 2008 metų, Lietuva stengiasi užkirsti kelią 55 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybai.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.