ūkininkas

Raseinių rajono Ariogalos seniūnijos Lenčių kaimo ūkininkai jau antrą kartą per sezoną šaukiasi pagalbos – vokiečių kapitalo bendrovės KTG EKO AGRAR ekologiniai ūkiai jau subrandino antrą piktžolių derlių ir juo dosniai dalijasi su kaimyninių sklypų savininkais. Pasitiko agresyviai Pas ūkininkus jau antrą kartą šiais metais važiuota su rajono tarybos Ūkio plėtros komiteto pirmininku Romaldu Zubiela.

Pieno supirkimo kaina Kelmės rajone pasiekė rekordą – 50 centų už kilogramą. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Kelmės rajono skyriaus pirmininko Romo Dociaus, ūkininkai, ieškodami išeities, mažina karvių bandas arba likviduoja ūkius. „Su žemdirbiais bendrauju kiekvieną dieną. Todėl puikiai žinau situaciją.

Dėl nepalankių sąlygų – sausros ar krušos – augintojai prarado nemenką dalį derliaus, tačiau nuostoliai dar gali išaugti. Daržovių supirkimo kainos taip pat mažėja. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sakė, kad permainingi orai sumenkino daržovių derlių. Manoma, kad jis bus apie 30 proc. mažesnis nei praėjusiais metais. Derliaus neprognozuoja Pasvalio rajono ūkininkas Vaidutis Gegieckas augina bulves, morkas, kopūstus.

Javapjūtės sezonas jau įsibėgėjo, o ūkininkai dirba išsijuosę, kad tik spėtų nukulti javus kol nesubjuro orai. Vieniems ūkininkams šiuo įtemptu laikotarpiu rūpi, kad negestų kombainai ir kita technika, o kiti – išbando naujausias technologijas ir į kombainą be išmaniojo telefono nė nelipa. Ūkininkas iš Šėtos, Andrius Danyla, kuris kartu su tėvu dirba apie 220 hektarų teigia, kad be savo išmaniojo telefono, kuriame įdiegta ūkio valdymo programa „Farmis“, į laukus neišeina.

Naujausi duomenys skelbia – naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ignalinoje buvo baigtas kiaulių naikinimas. Liko pašarų ir išmatų utilizavimas, dezinfekavimas. Šiandien vyks Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame bus vertinamos Afrikinio kiaulių maro užkrato plitimo šalyje prevencijos galimybės. Apie dabartinę situaciją ir ko galima tikėtis „Laisvojoje bangoje“ kalbėjo Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Bangladešo fermeris Amzadas Hossainas, gyvenantis kaime netoli Maguros, pasiuvo ilgiausią istoriškai registruotą Vokietijos vėliavą – jos ilgis net viršija 3500 metrų, pranešė šios šalies žinių portalas bdnews24.com. Šitaip žemdirbys norįs parodyti savo palaikymą Vokietijos futbolo rinktinei, patekusiai į pasaulio čempionato finalą. Iš vietinės žiniasklaidos pranešimų sužinojęs tokią naujieną,Vokietijos ambasadorius Dakoje Ferdinandas von Weyhe šeštadienį atvyko į Magurą aplankyti šio ūkininko.

Teismui melavę ir už tai baudžiamojon atsakomybėn patraukti liudininkai sulaukė nuosprendžio. 2011 metais šalyje nuskambėjo precedento neturintis įvykis, nutikęs Vaidutės Stankevičienės ūkyje. Jos vyras Vytautas Stankevičius srutomis apliejo mėšlides tikrinusias aplinkosaugininkes. Ant moterų buvo išlietas dvokiantis skystis – mėginys, tyrimui paimtas iš šalia mėšlidžių telkšojusios balos. Nukentėjo pareigūnių turtas, sutrikdyta sveikata.

Simona Snitkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Greitai augančių gluosnių plantacijos – nauja galimybė Lietuvos ūkininkams įsitvirtinti biokuro rinkoje. Šios rūšies medžiams nereikia daug priežiūros, jie yra neišrankūs dirvožemiui. „Pats sodinimas vyksta specialiomis mašinomis. Žemė yra įdirbama kaip klasikinei kultūrai, važiuoja specialios mašinos ir jos sodina vytelėmis, kurios savaime pjausto sodinuką ir kas 20–25 centimetrus muša į žemę.

Salomėja Pranaitienė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Daržovių augintojų teigimu, daugelis daržovių, ypač salotų ir žalumynų šiemet pigesni nei pernai. Esą to priežastis – pigi produkcija į mūsų rinką, patenkanti iš Pietų Europos. Taip pat dėl palyginti šiltų orų daržovių gausiau užderėjo ir pas vietinius ūkininkus. Žalumynų krūvos ant Vilniaus Kalvarijų turgavietės prekystalių.

Ką darytumėte, jei gyventumėte su šeima Vilniuje, būtumėte sukaupęs 12 metų darbo stažą, o jūsų tėvai nebepajėgtų ūkininkauti? Trisdešimt ketverių Voldemaras Maziliauskas sako, kad apsispręsti nebuvę sunku, nes nuo vaikystės teko augti prie žemės Kaišiadorių rajone. Pasirinkimą perimti mamos ūkį palaikė šeima – žmona Eglė ir 14-metis sūnus Martynas.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2014-05-09 nuo 10.00 val. iki 2014-05-09 19.20 val. nenustatytas asmuo ar asmenys Varėnos r., sav. iš ganyklos pavogė elektrinio aptvėrimo piemens impulsų generatorių "Lacme" su viduje esančiu akumuliatoriumi, kurie priklauso ūkininkui A. J. gimusiam 1985m., gyv. Varėnos r., sav.

Lietuvos eksperimentiniai, mokomieji, bandymų (EMB) ūkiai turi būti pertvarkyti ir sujungti į bendrą tinklą, kad galėtų tinkamai panaudoti ES ir valstybės lėšas 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu. Šis ir kiti šalies žemės ūkio mokslui svarbūs klausimai buvo nagrinėti Žemės ūkio mokslo taryboje, kurios posėdis penktadienį įvyko A.Stulginskio universitete Kaune.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidejo balandžio 14 d. ir truks iki birželio 16 d. Šiemet paramos schema išliks tokia pat, kaip ir 2013--aisiais. Pasėlių deklaravimo metu pareiškėjai, pateikę vieną paraišką, gali prašyti tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei mėsinius galvijus ir mėsines avis, ėriavedes, paramos už parduotą pieną, taip pat išmokų už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones. „Pernai gavome 151157 paraiškų.

Geri orai ne tik paskubino anksčiau pradėti pavasario darbus, bet ir pritraukė daugiau dalyvių į ūkininkams skirtas pavasarines parodas. Įmonė „Inter-Silo“ parodoje „Ką pasėsi...“ pristatė unikalų eksponatą, vaizduojantį Lietuvoje dar naują produktą – grūdų sandėliavimo bokštą su džiovinimo įranga. Visiška derliaus kontrolė Eksponatas – sumažinta grūdų bokšto su džiovinimo įranga kopija – parodoje sulaukė didelio susidomėjimo. Lankytojai labai greitai perprato šios sistemos veikimo principus.

Gegužės mėnesį Lietuva Europos Komisijai (EK) turės pateikti savo kaimo plėtros 2014-2020 m. programą. Šiuo metu visose ES šalyse tebeverda aktyvios diskusijos dėl kai kurių priemonių ar veiklos sričių, numatytų šiose programose. Į Lietuvą atvykęs EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Mihail Dumitru susitiko su Lietuvos žemės ūkio ministerijos specialistais aptarti mūsų šaliai aktualių programos rengimo klausimų.

Lietuvos pirkėjai vis dažniau prekybos tinkluose renkasi Lietuvos ūkiuose užaugintus produktus. Lyginant šių metų sausio-vasario mėnesio duomenis su tuo pačiu laikotarpiu pernai, fiksuojamas beveik 50 proc. kilimas, rodo prekybos tinklo „Iki“ pardavimų duomenys. Populiariausi išlieka švieži mėsos gaminiai bei daržovės. Jų asotimentas bus plečiamas pavasario-vasaros sezonais. „Šviežios mėsos asortimentas visuomet buvo pakankamai platus.

 Didžiausio šalyje ekologinio pieno ūkio savininkai, dešimt metų rinkai tiekę ekologišką pieną, šiemet atsisakė tokios gamybos. Kas pastūmėjo keisti ilgai puoselėto ekologinio ūkio kryptį? „Morališkai jaučiamės nekaip, tačiau sąlygos ekologinei gamybai nėra palankios“, – atsiduso Vytautas Stankevičius, kartu su žmona Vaidute jos tėviškėje, Biržų rajono Parovėjos krašte, nuo ledynmečio išlikusiame riedulyne, nuo nulio sukūręs modernų ūkį.

Žemėtvarkininkai smulkiesiems ir vidutiniams Kėdainių krašto ūkininkams „užmiršo“ pranešti, kad jie gali nusipirkti 10–20 metų iš valstybės nuomotą valstybinę žemę. Kelios dešimtys Kėdainių rajone dar ūkininkaujančių ar jau tik ūkininkavusių vidutinių bei smulkiųjų ūkininkų pradėjo skambinti pavojaus varpais, tačiau per vėlai. 10–20 metų iš valstybės nuomota ir jų prakaitu laistyta žemė jau išslydo iš jų rankų.

Ūkininkai įtariami nemokantys mokesčių Tyrimų ir statistikos duomenys rodo, kad žemės ūkyje šešėlinės ekonomikos mastai greičiausiai ne ką mažesni negu mieste, todėl politikams ir valdininkams siūloma peržiūrėti bei sugriežtinti mokesčių politiką. Kitą savaitę į Seimą renkasi dalies žemės ūkio bendrovių vadovai.

Dar nepasibaigus žiemai ūkininkai skaičiuoja didelius nuostolius dėl iššalusių žiemkenčių ir jau ruošiasi spartesnei pavasario sėjai. Pasak augalininkystės ekspertų, žieminių kviečių netektys gali būti mažesnės, o žieminiai rapsai, kurių buvo pasėta kaip niekada daug, kai kur pražuvo. Pernai rudenį ūkininkai surizikavo ir rapsų pasėjo net trečdaliu daugiau, nors po 2010-ųjų ir 2011-ųjų žiemos nuostolių ne vienas jų buvo atsisakęs.

Loreta Ripskytė Žvelgaičių kaimo (Joniškio rajonas) jaunasis ūkininkas Tadas Šimaitis niekada nekeistų kaimo į miestą. Kartą jau išbandė šį malonumą, dirbdamas apsaugininku Šiauliuose, ir vis tiek savaitgaliais grįždavo pas tėvus, arčiau gamtos. Šiuo metu jis dirba 63 hektarus žemės, o neseniai ėmė auginti avis. Avinas trenkia iš pasalų 25-erių metų jaunojo ūkininko tvarto aptvaruose bėgioja ir nuo nepažįstamų žmonių bei fotoaparato blyksčių slapstosi 13 avių.

Jei bendras akcizais neapmokestinto dyzelino kiekis nebus padidintas, kai kurie ūkininkai, pavyzdžiui, auginantys grūdines kultūras, nuo 2014 m. jo gaus mažiau nei gavo iki šiol. Gyvulininkyste užsiimantys žemdirbiai neužmiršo jiems pažadėto išskirtinio dėmesio, todėl artėjant naujajam ES paramos laikotarpiui jie tikisi ne tik žodinės paramos. Tačiau aiškėja, kad nenuskriaudus grūdų augintojų nepavyks patenkinti gyvulius auginančių ūkininkų vilčių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

Lidija Jankauskienė, Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bulvių derlius šiemet kone trečdaliu mažesnis nei pernai. O ir tas pačias ūkininkai brangiai parduoda užsieniečiams. Prognozuojama, kad pavasarį bulvės gali kainuoti ir apie 3–4 litus už kilogramą. Bulviakasis baigiasi, šiųmetės bulvės jau pasirodė turguose ir prekybos centruose. Antrąja duona vadinamų daržovių kaina turguje svyruoja nuo 50 iki 80 centų už kilogramą. Prekybos centruose – nuo 59 centų iki 1,29 Lt.

Gėsalai – atokus Skuodo rajono miestelis, išsidėstęs nuostabiame tarp pušynų, viena su kita lenktyniaujančių kalvų ir kalvelių kraštovaizdyje. Beveik pusšimtį metų šio krašto žmonėms ir žemei atidavė Edvardas Karečka, kurį aplankiau kartu su saviugdos ir gyvenimo konsultantu Jevgenijumi Černyš. Sėkmės pagrindas – meilė ir pasitikėjimas „Nė nepastebėjau, kaip prabėgo 45-eri metai. Ir net nepavargau“, – sako Gėsalų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Edvardas Karečka.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“ Biržų centre nušovus 17 metų vaikiną, visuomenė sužinojo apie šiurpią padėtį šiame Šiaurės Lietuvos mieste. Biržų rajono ūkininkas Romualdas Misevičius, prabilęs apie nusikaltėlių siautėjimą ir nebaudžiamumą, sulaukia vis daugiau grasinimų. Mieste esą klesti reketininkai, narkotikų prekeiviai, o vietos policija neįstengia jų pažaboti.

Grūdų supirkimo kainos šią savaitę pakilo, tiesa, augimas labai nežymus, ir niekas negali pasakyti, ar tai – tik laikinas kainų svyravimas, ar jau ženklas, kad buvo pasiektas dugnas. Nors praėjusią savaitę viešai išplatinta žinia, kad tikimasi beveik tokio pat gausaus derliaus, kokiu džiaugėmės 2012-aisiais, „Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai, dirbantys įvairiuose šalies regionuose, tik stebėjosi tokia žinia.

Policijos departamentas teigia, kad visa antradienį Biržų gyventojų per susitikimą su pareigūnas gauta konkreti informacija yra tikrinama. Piliečiai, turintys daugiau informacijos, bet kada gali kreiptis tiek į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, tiek į Policijos departamento vadovybę, rašoma Policijos departamento pareiškime.

Per pirmus aštuonis šių metų mėnesius ne gyvybės draudimo bendrovė BTA fiksavo daug smulkių žalų: ūkininkų technikai padaryta daug žalos darbo laukuose metu, lūžo padargai, krito galvijai, vėjas nunešė ūkio pastatų stogus. „Bendrovės duomenimis, per šių metų aštuonis praėjusius mėnesius daugiausia įvykių užfiksuota dėl atsitikimų darbo metu laukuose, padargų lūžių. Net menkas ūkio technikos gedimas gali siekti kelių tūkstančių litų nuostolius.

Valstybė nori atimti prieš du dešimtmečius kaimo gyventojams išdalytus, o dabar jų nenaudojamus asmeninio ūkio sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba suskato dar aktyviau tikrinti, ar tinkamai naudojama asmeninio ūkio žemė. Jei nustatoma, kad ji apleista ar suteikta neteisėtai, tokia žemė grąžinama į Laisvos valstybinės žemės fondą. „Toks procesas – dar vienas smūgis kaimui.

Pirmadienį Žemės ūkio ministerijoje organizuotojoje konferencijoje „Žemaitijos kaimo ateitis skalūnų angliavandenilių gavybos kontekste“ dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys Linas Balsys patikino, kad Seimo rudens sesijoje dar laukia ne vienas pokytis skalūninių dujų bei naftos žvalgybos ir gavybos įstatymuose.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dzūkijos ūkininkai pradėjo javapjūtę. Nors pirmasis derlius nėra prastas, tačiau grūdų supirkimo kainos, šiemet sumenkusios šimtu litų ar net daugiau, ūkininkų džiugina. Dzūkijos ūkininkų kombainai, nukūlę žieminius rapsus ir į aruodus supylę ankstyvuosius miežius, išriedėjo į javų laukus. Tačiau neblogu derliumi – tokiu kaip pernai – visi Dzūkijos ūkininkai negalės pasigirti.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje vyksta ES pirmininkavimo renginiai. Pirmadienį Seime ES valstybių narių parlamentų Kaimo reikalų komitetų pirmininkai aptarė Bendrąją žemės ūkio politiką po 2013 metų, didžiausią dėmesį skyrė tiesioginėms išmokoms, jauniesiems ūkininkams ir ekologiniam ūkininkavimui. Dėl naujos finansinės perspektyvos iš esmės susitarus birželį, ES biudžetas bus mažesnis, taip pat mažiau pinigų gaus ir žemės ūkis.

Dauguma šalies žemdirbių organizacijų linkusios perskirstyti ES ir valstybės paramos lėšas, tik grūdų augintojai siūlo palikti dabar galiojantį paramos santykį. ES paramos 2014–2020 m. laikotarpis bus išskirtinis, nes Briuselis pirmą kartą valstybėms suteikia tiek daug laisvės savarankiškai perskirstyti paramos lėšas. Lietuvai suteikta galimybė net iki 25 proc. padidinti tiesiogines išmokas, arba iki 15 proc. padidinti paramą kaimo plėtros priemonėms.

Eglė Merkytė, LRT radijas, LRT.lt Dvi dienas truksiančiame Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų susitikime Liuksemburge tikimasi proveržio tariantis dėl žemės ūkio politikos reformos. Ji numato tiesiogines išmokas žemdirbiams, paskatas už ekologinį ūkininkavimą, taip pat paramą jauniesiems ūkininkams. Pirmininkaujantys airiai visos Tarybos vardu jau nuo balandžio derasi su Europos Parlamento ir Komisijos atstovais dėl vienos svarbiausių Bendrijos politikų – žemės ūkio.

Pieno perdirbimo bendrovė „Marijampolės pieno konservai“ planuoja į fermų statybą bei ūkininkų ūkių plėtrą investuoti iki 50 mln. eurų, rašo „Verslo žinios“. Pirminės pieno gamybos atšakos bendrovei reikia norint stabiliai apsirūpinti žaliava. Įgyvendinus planus bendrovė tikisi per dieną surinkti tūkstantį tonų pieno. Tai daugiau nei „Marijampolės pieno konservų“ šiuo metu perdirbamas kiekis. „Rengiame projektą žaliavos gamybai padidinti.

Dėl valstybės žemės susipyko du pagryžuviškiai. Vienas, žemę nuomojęs iš valstybės, ją pernuomodavo kaimynui. Kai nuomotojas pakėlė kainą, nuomininkas nesutiko brangiau mokėti. Nuomotojas pranešė policijai dėl suniokotų jo sklypo riboženklių. Nuomininkas užarė rudenį pasėtus javus. Ir užbaigė konfliktą. Paprašė mokėti brangiau Į redakciją kreipėsi pagryžuviškis Vladas Vasiliauskas. Iš valstybės jis nuomojasi tris hektarus žemės.

Pirmadienį apie dešimtą valandą ryto Jurbarko rajono Tamošių kaimo ūkininkas pastebėjo, kad iš sodybos garažo, išlaužus duris, pavogtas didelis kiekis augalų priežiūros chemikalų. Materialinis nuostolis siekia 52 240 litų. Manoma, kad vagių tikslas ir buvo chemikalai, kurie reikalingi sodinukams auginti. Dėl vagystės stambiu mastu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Laukuose kruta juda net akmenys – iškelti pašalo ir renkami darbščių rankų. Žemdirbiai ramina: vėlyvas pavasaris neatims derliaus. „Valgyti turėsime“, – sako sėją pradėję žmonės. Ūkininkai pripažįsta: žemės ūkio verslą valdo pinigai ir Dievas, o žmogus yra tik įrankis. 14 valandų darbo diena Dulkių tumulai vejasi galingą traktorių. Sėja Bazilionų (Šiaulių rajonas) žemės ūkio bendrovės laukuose miežius.

Daugelis grūdų augintojų, ko gero, dar nežino, kad buvusios Aplinkos ministerijos vadovai nusprendė kontroliuoti grūdų džiovyklų oro taršą. Jei turite nedidelę grūdų džiovyklą ir net jei lietingiausiais metais ji dirba mėnesį ar du, o iš jos kamino tikrai neišrūksta 10 tonų teršalų, neskubėkite džiaugtis. Kad jums nereikėtų mokėti oro taršos mokesčio, gali tekti tai nuolat įrodinėti.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasėlius draudžiančią bendrovę pasiekė pirmieji ūkininkų pranešimai apie iššalusius žieminius rapsus. Žemdirbiai rengiasi sėti pavasarinius ir skaičiuoja būsimus nuostolius. Mokslininkai prognozuoja, labiausiai žiema bus nuskriaudusi rapsų augintojus pietvakarių Lietuvoje. Jurbarko rajono ūkininkai į ruduojančius rapsų laukus žvelgia neramiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį dėl Algio Alfredo Kaušakio laikomų arklių, kurioje nurodyta, kad siekiant apsaugoti gyvūnus nuo kančių ir gresiančios žūties, būtina paimti arklius iš šio ūkininko ir perduoti kitam gyvūnų laikytojui, galinčiam tinkamai jais pasirūpinti – UAB „Lietuvos žirgynas“ (Žirgų g. 12, Riešė, Vilniaus raj.) rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl sprendimo paimti arklius iš ūkininko A. A. Kaušakio, gyvenančio Miškinių kaime (Nemenčinės sen., Vilniaus raj.) ir perduoti juos asmenims, galintiems pasirūpinti gyvuliais.

Nuo šių metų įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui ir mokesčio dydžio nustatymą patikėjus savivaldybėms, mokestis kilo visiems žemės turėtojams. Tikėdamasi surinkti daugiau pinigų į biudžetą, mūsų rajono savivaldybė nusitaikė kaip reikiant papurtyti pramoninės paskirties sklypus turinčius Tauragės verslininkus.

Žemės ūkio ministerija siūlo grūdinių kultūrų augintojams tiesioginių išmokų dalį šiek tiek sumažinti, o užsiimantiesiems gyvulininkyste – padidinti 10 procentų. Naujoji Vyriausybė dirba jau daugiau kaip 100 dienų. Taigi baigiasi pasitikėjimo avansas, prasideda duotų pažadų įgyvendinimo laikas. Ta proga stipriausias Lietuvoje Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos skyrius surengė egzaminą Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų vadovams. Valdininkams buvo karšta.

28-erių šiaulietis Vytautas Buivydas Briuselyje eurobiurokratams įrodinėjo, kad nori gyventi ir dirbti žemę Lietuvoje. Grįžęs iš emigracijos jis prikėlė žemės ūkio bendrovę ir tiki darbščiais lietuviais. „Jeigu užsienietis dirbtų taip, kaip lietuvis ūkininkas, tai jis turbūt lėktuvais skraidytų. Mes esam darbštūs auksarankiai ir dirbam negailėdami savęs“, – sako Vytautas.

Jau artimiausiu metu Lietuvos ūkininkų išauginti ir pagaminti gaminiai turėtų greičiau pasiekti vartotojus. Bendromis prekybininkų, žemės ūkio produkcijos gamintojų, maisto kokybės priežiūros specialistų ir Žemės ūkio ministerijos pastangomis tikimasi sutrumpinti ūkininkų produkcijos kelią iki vartotojo.

Iki šiol Užvenčio seniūnijos Sirūniškių kaime (Kelmės rajonas) gyvenęs ūkininkas Edmundas Pikturna pastebėjo, jog kai kuriuose dokumentuose pakeistas jo adresas. Ūkininkas netikėtai tapo Pagiriškių kaimo gyventoju, nors jo trobesiai stovi ant Sirūniškių dvaro pamatų. Taip už Europos pinigus neva atkuriama istorinė tiesa – įgyvendinamas rajono kaimų ribų keitimo specialusis planas. Esu ištremtas „Toje vietoje gyveno mano seneliai ir tėvai. Čia buvo Sirūniškių dvaras.

Širvintų rajone ūkininkas beardamas žemę aptiko žmogaus kaulus. Netikėtas radinys rastas Vaiškūnų kaime, pranešė Policijos departamentas. Įvykis tiriamas.