prekės

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento. Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Vokietijos prekių eksportas liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, įvertinus kalendorinį ir sezoninį veiksnius, sumažėjo 0,9 proc., tuo tarpu importas paaugo 1,4 proc., pirmadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi negalutiniai duomenimis. Didžiausios Europoje ekonomikos prekių eksportas liepą įvertintas 130,4 mlrd. eurų, importas – 114,5 mlrd. eurų. Anot „Destatis“, eksportas vien tik į kitas Europos Sąjungos valstybes nares per mėnesį padidėjo 0,5 proc.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Maždaug pusė Lietuvos gyventojų norėtų, kad prekybos vietose būtų žymimos prekės, kurių gamintojai nenutraukė veiklos Rusijoje, rodo BNS užsakymu liepą bendrovės „Vilmorus“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Jos duomenimis, 47,4 proc. respondentų mano, kad prekybos vietose turi būti žymimos tokios prekės, o kiek daugiau nei penktadalis nurodė manantys, jog neturėtų. Dar kiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

Moterys už tam tikras prekes ir paslaugas moka daugiau nei vyrai. Tą patvirtina ir pačios pirkėjos, ir finansų specialistai. Anot jų, papildomo, „rožinio mokesčio“ moterys galėtų išvengti, jeigu paprasčiausiai nepirktų daiktų, kurie yra įvardijami, kaip moteriški. Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė teigė, kad už panašius produktus ar paslaugas moterys moka vidutiniškai 7 proc. daugiau nei vyrai.

Eksportuotų prekių kainos gegužę, palyginti su balandžiu, sumažėjo 0,8 proc., importuotų prekių kainos – 1,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 6,8 proc. – atpigo rafinuoti naftos produktai. Plaušiena, popierius ir kartonas atpigo 6,7 proc., kitos cheminės medžiagos – 6,5 proc., bet pabrango elektra – 16 proc., atliekos ir atliekų surinkimo produktai – 8,3 proc., avalynė – 7,1 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 18,4 proc.

Remiantis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, viena dažniausių priežasčių, skatinančių gyventojus bent kartą per mėnesį apsilankyti konkrečioje vaistinėje, yra jos siūlomos nuolaidos ir specialūs pasiūlymai (taip teigia 40 proc. apklaustųjų). Daugelis gyventojų reikalingus vaistinius preparatus mielai renkasi įsigyti pigiau, todėl „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė sutiko pasidalinti papildomais patarimais, kurie vaistams ar maisto papildams padės išleisti mažiau.

Išpopuliarėjus prekybai internetu, daugelį prekių gyventojai užsisako į namus, ypač didelių gabaritų pirkinius, pavyzdžiui, buities prietaisus – televizorius, šaldytuvus ir kitus. Tačiau pirkėjai skundžiasi, prekes gaunantys sulaužytas ar sugadintas. Prekybininkai atsakomybės kratosi – kaltina pačius pirkėjus ir kurjerius. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad neseniai iš internetinės parduotuvės Bigbox.lt nusipirko televizorių.

Lietuva įveda nacionalines sankcijas dvigubos paskirties prekėms, kurias verslininkai per Vidurio Aziją gabena į Rusiją. Paaiškėjo, kad Lietuva atsidūrė Rusijos sankcijų apėjimo schemos viršūnėje – vokiečių žurnalistai suskaičiavo, kad mūsų šalis antroje vietoje tarp Vakarų valstybių, per kurias į Rusiją keliauja daugiausia sankcionuotų prekių.

Kai kuriems parlamentarams siekiant, kad didieji prekybos tinklai žymėtų bendrovių, nenutraukiančių eksporto į Rusiją, gaminius, prekybininkai teigia nežinantys, iš kur gauti tokią informaciją. Keturi konservatoriai kreipėsi į Lietuvoje veikiančius didžiuosius prekybos tinklus dėl bendrovių, eksportuojančių į Rusiją, gaminių žymėjimo prekybos vietose.

Lietuva Joninių nakčiai ruošiasi beveik kaip Kalėdoms. Gyventojai šturmuoja parduotuves ir Lietuvoje, ir Lenkijoje bei perka viską, ką galima išgerti ar suvalgyti gamtoje – šašlykus, alų, o šalia jų ir kepsnines, anglis. Prekybininkai stebi, kad dalies prekių pardavimai išaugo kartais. Žmonės važiuoja ne tik prie ežerų, bet ir paskutinę akimirką nusprendžia apsilankyti kurortuose – Palangos viešbučiuose vietų nelikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

10 tūkst. Lietuvos prekybos įmonių – PVM mokėtojų – yra sukaupusios 4,5 mlrd. eurų vertės prekių atsargų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai atlikusi analizę. Pasak jos, dalis prekybininkų turi sukaupę itin daug atsargų, o kai kurių vertė pranoksta bendrų pardavimų vertę.  „Pastebimos ekonominei veiklai neįprastos tendencijos, susijusios su perkamų ir parduodamų prekių santykiu, nuolatiniu apyvartinių lėšų trūkumu bei pamečiui deklaruojamais nuostoliais“, – skelbia VMI.

Eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu – šią taisyklę, kaip sutaupyti, žino bene kiekvienas. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose populiarėja dar viena gudrybė sumaniam apsipirkimui – atvirkštinis pirkinių sąrašas. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šis metodas gali padėti gerokai sumažinti išlaidas ir išvengti maisto švaistymo, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Prekybos centro internete „Pigu.lt“ pardavimai rodo, kad šiemet pirkėjai iš anksto ruošiasi vasaros pramogoms. Šį gegužės mėnesį, anksčiau nei įprasta, į viršų šoko vandens sporto prekių pardavimai, kurie buvo net tris kartus didesni nei 2022-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Tiek pat augo irklenčių, kurios tapo populiariausia preke šioje kategorijoje, pardavimai. „Nors irklenčių pardavimai karaliavo ir praėjusią vasarą, tačiau toks ankstyvas susidomėjimas vandens sporto prekėmis nėra įprastas.

Norint užkirsti kelią apeiti Vakarų sankcijas Rusijai, kad sankcionuotos prekės į šalį agresorę nepatektų per kitas valstybes, Vilnius su Briuseliu derina nacionalinį draudimą išvežti kai kurias prekes iš Lietuvos, sako užsienio reikalų ministras. Premjerė teigia, kad toks apribojimas galėtų būti priimtas per mėnesį.

Niekam nėra paslaptis faktas, kad apsiperkant savitarnos kasose kartais žmonės nusprendžia sutaupyti ar pasukčiauti. Tačiau toks elgesys gali pridaryti rimtų nemalonumų. Be to, teisininkai įspėja, kad tokie būdai norint sutaupyti pinigų – neveikia, kadangi netekusios tam tikros pajamų dalies, prekybos centrai neretai pradeda kelti tik dar labiau kainas. Viena moteris, pasidalinusi istorija žurnale „Sisters in Law“, prikaustė teisininkų dėmesį.

Laikinus leidimus gyventi Lietuvoje turinčių Rusijos piliečių įsteigtos įmonės galbūt tiekia į Rusiją elektronikos prekes, kurias galima panaudoti karo pramonėje, šalies pramonininkai siūlo uždrausti jiems prekiauti su trečiosiomis šalimis. Tačiau Seimo nariai sako, kad toks draudimas būtų sunkiai įgyvendinamas dėl teisinio reguliavimo, be to, jis galėtų būti lengvai apeinamas.

Prekybos tinklas „Maxima“ įgyvendina dar vieną pokytį. Akylesni pirkėjai galėjo pastebėti, kad nuo kovo 1 d. prekybos centruose nebėra sveriamų riešutų ir džiovintų vaisių. Žiniasklaida skelbia priežastis, kodėl „Maximą“ priėmė tokį sprendimą. Naujienų portalui 15min.lt „Maxima” Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas patvirtino, kad nuo kovo 1 d. nebeprekiaujama sveriamais riešutais ir džiovintais vaisiais visose šalies „Maximos“ parduotuvėse.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) Lietuvoje vasarį, išankstiniais duomenimis, siekė 1,3 mlrd. eurų to meto kainomis – pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis ji sumažėjo 1,7 procento.  Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis mažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 0,8 proc., automobilių degalų prekybos įmonių – padidėjo 5,8 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lietuvoje apsipirkimas fizinėse parduotuvėse vis dar yra populiariausias apsipirkinėjimo būdas – rečiau nei kartą per savaitę fizinėje parduotuvėje lankosi tik 3 proc. žmonių, rodo naujausias tyrimas.  „Iki Lietuvos“ užsakymu bendrovės „Intra research“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų žmonių fizinėse parduotuvėse lankosi du arba tris kartus per savaitę.  „Daugiau nei pusė apklaustų fizinėse parduotuvėse apsiperka 2-3 kartus per savaitę, kasdien apsiperka 19 proc.

Metrologijos inspekciją ketinama įgalioti dažniau tikrinti prietaisus, kuriais sveriamos, skaičiuojamos, matuojamos ar dozuojamos prekės – taip siekiama apsaugoti gyventojus bei įmones nuo neteisingo matavimo padarinių.   Seimas antradienį po pateikimo bendru sutarimu priėmė svarstyti tokias Metrologijos įstatymo pataisas, leidžiančias inspekcijos pareigūnams atlikti šių prekių kontrolinius pirkimus.

Estijos prekių eksportas pirmąjį šių metų mėnesį, palyginti su pernai sausiu, galiojusiomis kainomis sunyko 9 proc., o importas sumažėjo 1 proc., pirmadienį paskelbė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas galiojusiomis kainomis įvertintas apytikriai 1,5 mlrd. eurų, importas – 1,8 mlrd. eurų. Prekybos deficitas išaugo 88 proc. iki 272 mln. eurų. Svarbiausios eksporto rinkos buvo Suomija (18 proc. viso eksporto), Latvija ir Švedija (po 11 proc.), daugiausiai importuota iš Suomijos (14 proc.

Šiemet sausį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,30 mlrd. eurų – 4,9 proc. daugiau nei pernai sausį, o importuota už 3,76 mlrd. eurų – 10 proc. daugiau. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 5,1 proc., importas – 8,1 procento. Lietuviškos kilmės prekių eksportas eksportas sumažėjo 4,5 proc. iki 2,02 mlrd. eurų (be mineralinių produktų – 6,3 proc.). Užsienio prekybos deficitas siekė 461,1 mln. eurų, pranešė Valstybės duomenų agentūra.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų gabenant prekes iš Baltarusijos į Lietuvą. Bylos duomenimis, pirmadienį į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos atvyko du vilkikai. Pareigūnams atlikus jų patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta ir vilkikams su prekėmis buvo leista iš Baltarusijos atvykti į Lietuvą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad analizuojant socialiniame tinkle „Facebook“ veikiančių parduotuvių ir prekeivių duomenis, nustatyta atvejų, kai įsigydami prekes turgavietėje, perpardavėjai nepaprašo pirkimą įrodančių dokumentų, dėl ko po atliktų kontrolės veiksmų išauga jų mokesčių sumos. VMI dėmesio sulaukę prekiautojai, neturėję patirtas išlaidas pagrindžiančių prekių įsigijimo dokumentų ir nustačius kitų pažeidimų, papildomai sumokės beveik 600 tūkst. eurų.

Sankcionuotų rusiškos kilmės prekių įvežimą į Lietuvą pasinaudojus aplinkinėmis šalimis sustabdyti įmanoma, nors tai sudėtinga, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Įmanoma, bet tai yra gana sudėtingas procesas, čia yra keletas lygmenų, per kuriuos reikia veikti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė I. Šimonytė. Pasak jos, nustatyti, kad rusiškos kilmės prekės patenka į Lietuvą sudėtinga dėl to, kad jos gali būti įvežamos nebūtinai per tą pačią šalį, kurioje parduodamos.

Šią žiemą iki seniai neregėtų aukštumų išaugus sergamumui gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vaistinėse gyventojai šluoja gripo ir COVID-19 greituosius testus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąją 2023 m. savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1330 atvejų 100 tūkst. gyv. – tai 2 proc. mažiau nei paskutinę 2022 m. savaitę.

Estijos prekių eksportas lapkritį, palyginti su tuo pat mėnesiu metais anksčiau, galiojusiomis kainomis nepakito, tačiau importas padidėjo 12 proc., parodė nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Prekių eksportas galiojusiomis kainomis lapkritį sudarė 1,7 mlrd. eurų, o importas – 2,1 mlrd. eurų. Užsienio prekybos deficitas sudarė 352 mln. eurų ir buvo 220 mln. eurų didesnis negu 2021 metų lapkritį. „Importas iš Europos Sąjungos (ES) šalių padidėjo 21 proc.

Ukraina karo sąlygomis 2022-aisiais eksportavo prekių už 44,1 mlrd. JAV dolerių, pranešė Ukrainos ekonomikos ministerija. „Įprastomis aplinkybėmis prekybos rodikliai atrodytų katastrofiški, nes eksporto vertė pernai buvo 35 proc. menkesnė nei užpernai, o fizinėmis apimtimis eksportas sumažėjo 38,4 procento. Vis dėlto karo sąlygomis eksportuoti beveik 100 mln. tonų produkcijos, iš jų 16,3 mln.

JAV pagamintų ilgalaikio naudojimo prekių užsakymų skaičius lapkritį sumažėjo labiau nei tikėtasi, rodo penktadienį paskelbti vyriausybės duomenys.  JAV prekybos departamento pranešime teigiama, kad po trijų iš eilės mėnesinių prieaugių užsakymų ilgalaikio vartojimo prekėms sumažėjo 2,1 proc. iki 270,6 mlrd. JAV dolerių.  Daugiausia pokytį lėmė naujų orlaivių užsakymų nuosmukis – anot analitikų, šis rodiklis yra labai nepastovus komponentas.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) šiemet lapkritį siekė 1,55 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,3 procento. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) palyginamosiomis kainomis sumažėjo 1,8 proc., išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Eksportuotų prekių kainos Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, sumažėjo 0,7 proc., importuotų prekių – 4,7 proc., skelbia Statistikos departamentas. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 47,4 proc. – atpigo elektra. Cementas, kalkės ir gipsas atpigo 14 proc., bendrosios paskirties mašinos – 3,5 proc., bet pabrango žalia nafta – 9,3 proc., sodinamieji gyvi augalai, svogūnėliai, gumbai ir šaknys – 8,5, rafinuoti naftos produktai – 7,4 procento. Iš importuotų prekių labiausiai – 47,4 proc.

Latvijos prekių eksportas sausio-spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, galiojusiomis kainomis išaugo 30,7 proc. iki 17,336 mlrd. eurų, importas – 35,3 proc. iki 21,849 mlrd. eurų, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Pagrindinė užsienio prekybos apyvartos įspūdingo augimo priežastis – kainų šuolis, o rodiklius kėlė ir kukli palyginimo bazė. Vien tik spalį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,816 mlrd. eurų, importas – 2,381 mlrd. eurų.

Estijos paslaugų eksportas trečiąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ūgtelėjo 32 proc., importas – 33 proc., pirmadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Eksportas šių metų liepos-rugsėjo mėnesiais įvertintas apytikriai 2,8 mlrd. eurų, importas – maždaug 2,2 mlrd. eurų. Prekybos paslaugomis perviršis išaugo 29 proc. iki 568 mln. eurų.

Po kelerių metų Lietuvoje turėtų pagerėti kai kurių prekių ir paslaugų prieinamumas klausos, regos ir kitokią negalią turintiems žmonėms – Seimas įpareigojo verslą prekes ir paslaugas pritaikyti neįgaliesiems.  Seimas ketvirtadienį į nacionalinę teisę perkėlė Europos Sąjungos (ES) Prieinamumo direktyvą – priėmė Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo projektą: už balsavo 114 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš ir nesusilaikė.

Pirmoji gruodžio savaitė jau spėjo pademonstruoti stipriai išaugusį peršalimo ligų skaičių. „Eurovaistinės“ duomenimis, vien per pirmąsias gruodžio mėnesio dienas žmonės įsigijo net 44 proc. daugiau nereceptinių vaistų nuo peršalimo ligų negu pernai tokiu pat metu. Taip pat visoje šalyje stebint augančius gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičius, vaistinėse vis dažniau įsigijami receptiniai preparatai gripui, gyventojai skuba skiepytis.

Kaip pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, Rusijos paštas paskelbė, kad rusai vėl galės internetu užsisakyti prekes iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos prekių ženklų, įskaitant „Nike“, „Zara“ ir „H&M“. Vakarietiškas prekes bus galima įsigyti tiesiogiai iš kompanijų interneto puslapių, naudojantis užsienio valstybių arba Rusijos bankų kortelėmis.

Išaugus iš Vidurinės Azijos importuojamų prekių srautui, šią savaitę muitinės pareigūnai griežtina į Lietuvą įvežamų sankcionuotų prekių patikrą.  Kilus įtarimams, kad prekių kilmės arba paskirties šalis nurodyta klaidingai, lapkričio 28 – gruodžio 3 dienomis itin griežtai bus tikrinami kroviniai ir juos lydintys dokumentai, pranešė Muitinės departamentas.  „Pastebėjome, kad į Lietuvą importuojamų prekių iš Vidurinės Azijos šalių kiekiai šiemet išaugo kone 90 procentų.

Praėjusią savaitę ir savaitgalį šalyje iškritus pirmajam sniegui, gyventojai suskubo ruoštis žiemai. Tai rodo sniegui ir šalčiui įveikti reikalingų prekių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekybos tinklas paruošė gausų sniego prekių asortimentą, o pradėjus snigti kai kurių žiemos prekių pardavimai išaugo net 800 proc.

Ne vienam parduotuvės lankytojui yra tekę susidurti su pypsinčiais prekių apsaugos varteliais. Ir ne paslaptis, kad tokia situacija nebūna maloni, nes, ir neturint blogų ketinimų, dažnai galima pasijusti lyg tikram nusikaltėliui. Parduotuvių atstovės paaiškino, kaip tiksliai veikia šie varteliai ir dėl ko dažniausiai įsijungia jų signalizacija. Jos įvardijo, kas paprastai vyksta tokiose situacijose, ką apsaugos darbuotojai prašo parodyti ir kaip žmogus yra patikrinamas.

Pirkėjai, kurie prekybos centrų savitarnos kasose naudoja gudrybę ir už brangius vaisius ir daržoves moka mažiau sulaukė rimto įspėjimo – dėl tokių veiksmų gali kilti didelės problemos. Australijos teisininkai teigia, kad visi, kurie gudrauja ir savitarnos kasose brangesnius produktus įveda kaip pigesnius, gali atsidurti teisme ir sulaukti kaltinimų sukčiavimu, jei bus pagauti, rašo thesun.co.uk. Įspėjimas buvo paskelbtas po to, kai viena moteris parašė į news.com.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis spalį brango 0,7 proc. (0,5 euro), o palyginti su praėjusių metų spaliu buvo 33,4 proc. (18,42 euro) brangesnis.

Baltarusijos vyriausybė įveda 370 prekių kainų valstybinį reguliavimą – faktiškai visam plataus vartojimui prekių (tiek vietinių, tiek ir importuojamų) krepšeliui – per tiekimo ir prekybos antkainius, skelbia šalies žiniasklaida. Nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas atitinkamas ministrų tarybos nutarimas įsigalioja nedelsiant.

Sutaupyti pinigų visi bando skirtingais būdais. Tačiau viena moteris, savitarnos kasose skanavusi pigesnes prekes vietoje brangių, galvojo, kad toks elgesys nesukels jokių problemų, tačiau teisininkai įspėja, kad tokie bandymai sutaupyti prieštarauja įstatymui. Savitarnos kasos yra įrengtos beveik visose parduotuvėse. Jos ne tik leidžia išvengti didelių eilių, tačiau ir sutaupyti laiko.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Smarkiai išaugus kainoms, pajamų gyventojams užtenka vis mažesniam kiekiui prekių ar produktų, o mažmeninė prekyba Lietuvoje traukiasi, rodo oficiali statistika. Tiesa, prekybininkai regi skirtingus pirkėjų įpročius. Vieni pripažįsta, kad gyventojai perka mažiau, ieško pigesnių prekių su akcija. Kiti priešingai – tikina, kad žmonės kaip leido pinigus, taip ir leidžia toliau, nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie ekonominę krizę.

Rudeniški orai pas mus sugrįžo su pirmąja rusėjo diena. Pastarąją savaitę sunku susigaudyti oruose – dieną dar kaitina saulė, o ankstyvais rytais ir vakarais temperatūra nukrenta kone perpus. „Eurovaistinės“ farmacininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad šiuo metu į vaistines užsuka ženkliai daugiau žmonių, besiskundžiančių ne tik peršalimu, bet ir ausų uždegimais ar ypatingai dažnai – sprando perpūtimu.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.