nato

NATO antradienį paskelbė, jog makedonė Radmila Šekerinska buvo paskirta Aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotoja. 52-ejų R. Šekerinska postą perims vėliau šiais metais. Vietą jai užleis rumunas Mircea Geona. „Ji tikrai tiki NATO, žino, kiek įdirbio reikia prisijungti prie Aljanso, ir ką reiškia būti visaverčiu nariu“, – komentavo NATO vadovas Markas Rutte pranešime.

NATO atstovė spaudai itin sukritikavo naktį įvykdytą didelę Rusijos ataką prieš Ukrainos energetikos sistemą ir pareiškė, kad Aljansas ir toliau rems Ukrainą. „NATO griežtai smerkia Rusijos didelio masto ataką prieš Ukrainą, kurios metu žuvo ir buvo terorizuojami civiliai, ir taikytasi į kritinę energetikos infrastruktūrą“, – sakė NATO atstovė spaudai. NATO pabrėžė remianti Ukrainą, o Aljanso narės ir toliau teikia precedento neturinčią paramą Ukrainos gynybai.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Varšuva šiuo metu nemato galimybės perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kol šalies oro erdvės nesaugo NATO. „Jei norime perduoti MiG-29 Kyjivui, turime vieną esminę sąlygą – mūsų dangus turi būti apsaugotas“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.  A. Duda pridūrė, kad NATO turėtų perkelti naikintuvus iš kitų šalių į Lenkijos ir NATO rytinio flango šalių oro erdvę.

Donaldui Trumpui dar kartą sėdus prie JAV prezidento vairo, kyla grėsmė dėl paramos Ukrainai. Manoma, kad jo komanda planuoja nebeskirti tiek lėšų ir nebesiųsti ginkluotės nuo Rusijos besiginančiai šaliai.

Voronežo srityje kelių mokymo įstaigų darbuotojos, paragintos  pasigamino ir užsidėjo ant galvų „kepurėles iš folijos“, kurios turėtų padėti joms „apsiginti nuo NATO palydovų“. Iškart kelių Voronežo srities (Rusija) mokymo įstaigų darbuotojos pakluso „valdininko“ nurodymui ir pasigamino „kepurėles iš folijos“ ir noriai su jomis pozavo nuotraukoms.

Pirmadienį duodamas interviu privačiam televizijos kanalui „Polsat News“, Lenkijos valstybės sekretorius ir Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera paskelbė, kad trečiadienį Redzikowe įvyks oficiali priešraketinės gynybos bazės „Aegis“ atidarymo ceremonija. NATO bazės atidarymo iškilmėse grįždamas iš Azerbaidžane vykstančio klimato viršūnių susitikimo „COP29“ dalyvaus ir šalies prezidentas Andrzejus Duda.

Nepaisant prezidento Vladimiro Putino pradėto persiginklavimo, NATO gynybos aljansas vis dar turi karinį pranašumą prieš Rusiją , teigiama pirmadienį publikuotoje organizacijos „Greenpeace“ užsakymu atlikto tyrimo ataskaitoje. Vakarų aljanso ir Rusijos karinių pajėgumų analizė „neleidžia abejoti dėl bendro NATO karinio pranašumo“. Tyrimo autoriai Herbertas Wulfas ir Christopheris Steinmetzas daro išvadą, kad šios dvi šalys skiriasi tik branduolinių ginklų atžvilgiu.

Autoritetingas JAV politologas, anksčiau prognozavęs didžiųjų karų epochos pabaigą, savo straipsnyje „Financial Times“ pasidalijo pesimistinėmis nuotaikomis. Anot jo, D. Trumpo atėjimas į valdžią nereiškia nieko gero nei Europai, o ypač Ukrainai, nei Azijos valstybėms, kurios priešinasi Kinijos diktatui. D. Trumpo ir respublikonų partijos pergalė nulems ryškius pokyčius JAV užsienio politikoje, o daugiausiai dėl to pralaimės Ukraina, įsitikinęs Francis Fukuyama.

NATO vadovas Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė sieksiantis dirbti kartu su sugrįžusiu JAV lyderiu Donaldu Trumpu, kad atremtų „naują pavojinga įvykių raidą“, susijusią su Šiaurės Korėjos įsitraukimu į Rusijos karą prieš Ukrainą.

JAV prezidento rinkimus laimėjęs Donaldas Trumpas yra nenuspėjamas, o tai gali būti privalumas derybose su Rusija, pareiškė buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas, rašo „Politico“. Anot jo, D. Trumpo nenuspėjamumas gali būti raktas į taiką Ukrainoje. „Galėtume pasinaudoti D. Trumpo nenuspėjamumo ir jo noro būti nugalėtoju deriniu ir paversti tai stipria formule taikos procesui Ukrainoje skatinti“, – nurodė jis.

Donaldas Trumpas sako, kad jei grįžtų į Baltuosius rūmus, jis užbaigtų Rusijos karą Ukrainoje. Tačiau D. Trumpo sugrįžimas galėtų lemti didesnį pavojų Europos saugumui, o skuboti susitarimai dėl karo Ukrainoje galėtų dar labiau susilpninti Kyjivą, rašo „Sky News“. Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas buvo priartėjęs prie karo su Iranu, o jo nenuspėjamumas yra iššūkis ir artimiausiems Vašingtono sąjungininkams, ypač NATO aljanso narėms.

Rusijos tarnybos ir toliau rengia išpuolius prieš NATO valstybes, bet apie tinkamą atsaką vis dar negirdėti. Amerikiečių žurnalistai paskelbė, kad Rusijos karinė žvalgyba iš Lietuvos į Angliją ir Vokietiją siuntė savaimę užsidegančius krovinius. Diversiniai paketai turėjo sukelti gaisrus į Ameriką bei Kanadą skrendančiuose lėktuvuose. Tą dabar patvirtino ir mūsų prezidentūra.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pirmadienį Berlyne pareiškė, kad Aljansas išliks vieningas nepriklausomai nuo to, kas laimės JAV prezidento rinkimus.  „Kad ir kas laimėtų šiuos rinkimus, dirbsime su Kamala Harris, dirbsime su Donaldu Trumpu ir užtikrinsime, kad Aljansas išliktų vieningas“, – pirmadienį sakė M. Rutte.  Jis pareiškė neabejojantis, kad tas, kuris laimės rinkimus, ir toliau rems NATO, o tai, pasak M. Rutte, yra vienas iš Vašingtono interesų.

 Aiškėjant naujoms aplinkybėms apie savaime užsidegančių siuntų gabenimą iš Lietuvos, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad NATO negali be atsako palikti pastarojo meto Rusijos sabotažo operacijų. „Mes negalime to palikti be atsako, nes tai tik eskaluosis ir mes pereisime prie naujo lygio veiksmų“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Spalio 28 dieną NATO naikintuvai skrido atpažinti transportinio rusų lėktuvą IL-76, spalio 29 dieną – tikėtina, dviejų naikintuvų SU-27, bet jų atpažinti nevyko, spalio 31 dieną – kovos orlaivį SU-30. Pasak KAM, šie Rusijos lėktuvai skrido tarptautine oro erdve, be skrydž...

Ketvirtadienį Rygos miesto teismas pripažino taksi vairuotoją Sergejų Sidorovą kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bei dvejų metų lygtinio laisvės atėmimo bausmę, pranešė teismas. Byla buvo pradėta balandžio 5 dieną. Prokurorė Zanė Lodzina žurnalistams sakė esanti patenkinta nuosprendžiu ir tikisi, kad jis bus pamokantis ir kitiems, darantiems panašius nusikaltimus. S. Sidorovas ketina nuosprendį apskųsti apygardos teismui.

Jungtinėje Karalystėje, Farneso Bare, esančioje branduolinių povandeninių laivų statykloje „BAE Systems“ kilo didelis gaisras, praneša „Sky news“. Kambrijos policija pranešė, kad gaisras kilo naktį apie pusę pirmos. Du žmonės buvo nugabenti į ligoninę. Vyko evakuacija, policija pridūrė, kad branduolinio pavojaus nėra. Netoliese gyvenantiems žmonėms buvo patarta užsidaryti langus. „BAE Systems“ yra viena didžiausių pasaulyje gynybos rangovių.

NATO perspėjo, kad Rusija slepia gyvybiškai svarbius duomenis, reikalingus mokslininkams, apie klimato kaitos mastą ir padarinius Arktyje, rašo „Financial Times“. Duomenys reikalingi, kad mokslininkai galėtų modeliuoti klimato kaitą. Arktis yra strategiškai svarbus regionas ir sparčiai šyla. „Jie slepia dalį svarbios informacijos, kuri reikalinga (klimato – red. past.) ataskaitoms rengti“, – „Financial Times“ sakė aukšto lygio NATO pareigūnas.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę šešis kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Spalio 21 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti transporto orlaivio AN-72. Tačiau galiausiai šis naikintuvų skrydis pervestas į mokomąjį skrydį.

Sakartvelo parlamento rinkimus aptemdė spaudimas rinkėjams ir nelygios konkurencinės sąlygos, sekmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai, po to, kai valdančioji partija paskelbė tvirtą pergalę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinės stebėjimo misijos pareiškime teigiama, kad balsavimą „lydėjo nelygios konkurencinės sąlygos, spaudimas ir įtampa“, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl rezultatų patikimumo.

Rusija patyrė didelių nuostolių pradėtame kare Ukrainoje, tačiau Kremlius vis dar turi galingų pajėgų, kurios invazijos metu iš esmės liko nepaliestos, pareiškė NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli. C. Cavoli, kaip rašo „Business Insider“, sako, kad Rusijos pajėgų vykdomos karinės operacijos ir suduodami smūgiai turėtų būti vertinami visos Kremliaus karinės struktūros kontekste.

Sakartvelo parlamento rinkimus aptemdė spaudimas rinkėjams ir nelygios konkurencinės sąlygos, sekmadienį pareiškė tarptautiniai stebėtojai, po to, kai valdančioji partija paskelbė tvirtą pergalę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento ir NATO jungtinės stebėjimo misijos pareiškime teigiama, kad balsavimą „lydėjo nelygios konkurencinės sąlygos, spaudimas ir įtampa“, ir išreiškiamas susirūpinimas dėl rezultatų patikimumo.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.

 Estijos premjeras Kristenas Michalas antradienį paragino NATO sąjungininkes iki 2025-aisiais metais Hagoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo padidinti gynybos išlaidų tikslą bent iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Po Taline įvykusio susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte K. Michalas pareiškė, kad dabartinis tikslas gynybai skirti mažiausiai 2 proc. BVP nebeatliepia „šiandieninės saugumo situacijos realybės“. „Visos sąjungininkės turėtų išleisti bent 2,5 proc.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę tris kartus kilo atpažinti ir palydėti skrydžio taisykles pažeidusių Rusijos orlaivių, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Spalio 14-ąją NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti karinio transporto orlaivio AN-72 ir dviejų orlaivių AN-26, spalio 15-ąją – oro tanklaivio IL-78. Spalio 17 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti naikintuvo SU-27, orlaivis neperimtas ir neatpaž...

Vokietija pirmadienį atidarė naują NATO karinių jūrų pajėgų vadavietę, siekiant didinti gynybinę parengtį Baltijos jūros regione tuo metu, kai Rusija toliau kariauja Ukrainoje. Vokietijos vadovaujama Baltijos jūros regiono vadavietė (The Commander Task Force Baltic) bus „pasirengusi valdyti karines jūrų operacijas taikos, krizės ir karo metu“, sakė gynybos ministras Borisas Pistorius.

 Lietuvos kariuomenės analitikai praėjusį mėnesį nustatė 226 priešiškus informacinius atvejus nukreiptus prieš Lietuvą ir NATO, daugiau nei pusė fiksuotų atvejų – karinio pobūdžio temomis, apie tariamą Aljanso keliamą grėsmę Rusijai. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, Rusijos ir Baltarusijos pareigūnai bei propagandistai akcentavo paramos Ukrainai temą, didelio dėmesio sulaukė diskusijos dėl leidimo Ukrainai naudotis ilgojo nuotolio raketomis, atakuojant į Rusijos gilumą.

Tinkamai aprūpinta ir apginkluota Lietuvos kariuomenė galėtų sustabdyti Rusiją 6–10 dienų ir visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO 3-ąjį straipsnį, rodo Lietuvos gynybinės galios tyrimas. Tyrimu simuliuojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį. Viena iš jų preziumuojama, kad 2027 m. Rusija užpuola mūsų šalį.

Rumunija pranešė ketvirtadienio vakarą pakėlusi į orą keturis naikintuvus, kai radarai danguje užfiksavo nežinomą objektą. Pasak Gynybos ministerijos, nedidelis objektas artėjo nuo Juodosios jūros ir 14 km įsiskverbė į Rumunijos oro erdvę. Į rytus nuo Amzačos miesto radarų signalas buvo prarastas. Rumunijos – NATO narės ir Ukrainos kaimynės – užsienio reikalų ministerija dėl pakartotinio oro erdvės pažeidimo apkaltino Rusiją.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dalyvaudamas NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje ragino aljanso šalis skirti gynybai 3 proc. nuo BVP ir ieškoti kūrybingų sprendimų, remiant Ukrainos gynybos pramonę. „Mes prisiimame finansinę atsakomybę už savo saugumą. Tačiau, esminis pokytis atgrasant Rusiją ir užtikrinant efektyvią gynybą bus pasiektas tik kolektyvinėmis visų Aljanso narių pastangomis, įsipareigojimu didinti finansavimą ir vystyti karinius pajėgumus.

NATO gynybos ministrai ketvirtadienį renkasi Briuselyje, kur įvyks dvi dienas truksiantis susitikimas aptarti karą Ukrainoje, aljanso gynybos planus ir gynybos pramonės gamybos klausimus. Gynybos ministrų posėdžiui pirmą kartą pirmininkaus naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis bei gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) šią savaitę vyksiančio vizito Berlyne metu susitiks su pagrindinių NATO sąjungininkių, Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos, vadovais, trečiadienį pranešė Baltieji rūmai.  Penktadienį įvyks susitikimas su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Jungtinės Karalystės premjeru Keiru Starmeriu (Kiru Starmeriu), rašoma J. Bideno dienotvarkėje.

Ketvirtadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus dvi dienas vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime. Jame ministrai ketina aptarti aktualiausius NATO gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime daug dėmesio ketinama skirti ir naujiems NATO gynybos planams, oro gynybos situacijai, paramos Ukrainai klausimams.

NATO neplanuoja „artimiausiu metu“ pakviesti Ukrainos prisijungti prie Aljanso, nors tai yra pirmasis prezidento Volodymyro Zelenskio pristatyto pergalės plano punktas.

Maskva trečiadienį sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio naujai pristatytą pergalės planą, teigdama, kad jis gali sukelti tiesioginį NATO ir Rusijos konfliktą. „Jis stumia NATO nares link tiesioginio konflikto su mūsų šalimi ir vėl reikalauja gauti leidimą naudoti tolimojo nuotolio ginklus Rusijos teritorijoje“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

NATO pastangos smarkiai išplėsti artilerijos amunicijos gamybos pajėgimus juda į priekį. Aljanso duomenimis, realu, kad šiais metais NATO teritorijoje bus pagaminta 2 mln. 155 mm kalibro sviedinių. Tai yra gerokai daugiau nei anksčiau, prieš ketvirtadienį ir penktadienį vyksiantį gynybos ministrų susitikimą sakė NATO atstovas. Kartu jis pripažino, kad amunicijos vis dar pagaminama per mažai ir ji dar yra per brangi.

Vokietija planuoja atidaryti naują karinių jūrų pajėgų taktinę vadavietę Baltijos jūroje, jos tikslas – sustiprinti NATO gynybinę parengtį regione, antradienį pranešė Gynybos ministerija. Gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį oficialiai atidarys vadavietę Rostoko uostamiestyje, sakoma jos pranešime. Vokietija turi didžiausią NATO karinį jūrų laivyną Baltijos jūroje ir, pasak ministerijos, spalio 1 dieną prisiėmė regiono lyderės vaidmenį.

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai praėjusią savaitę kartą kilo atpažinti orlaivio, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Taip pat NATO pajėgos kartą patruliavo tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros. Spalio 11 dieną NATO oro policijos naikintuvai skrido atpažinti neidentifikuotą objektą, jo neaptikus, orlaivių pakilimas buvo pervestas į mokomąjį skrydį.

Rusijos pasirengimas eskaluoti sabotažą prieš Vakarus pasiekė precedento neturintį lygį, o viena iš galimų „Maskvos veiksmų“ alternatyvų gali būti tiesioginis karinis konfliktas su NATO, įspėja Vokietijos žvalgybos tarnybos vadovas Bruno Kahlas. Jis pabrėžia, kad per ateinančius šešerius metus Rusija bus pajėgi užpulti NATO šalis.

Pirmadienį prasideda dvi savaites truksiančios kasmetinės NATO branduolinės pratybos, kuriose dalyvaus 2 000 karių iš aštuonių oro bazių. Pratybų „Steadfast Noon“ metu virš Vakarų Europos vyks mokomieji skrydžiai, kuriuose dalyvaus 60 orlaivių. Tarp jų bus ir naikintuvų, gebančių gabenti Europoje dislokuotas JAV branduolines bombas, ir tolimojo nuotolio bombonešių, taip pat stebėjimo ir kuro papildymo orlaivių. Kovinė ginkluotė pratybose naudojama nebus, teigiama NATO pranešime.

Karas Ukrainoje išryškino būsimo Rusijos ir NATO konflikto galimybę. Nuo Šaltojo karo laikų įtampa dar niekada nebuvo tokia didelė. Šiuo metu Rusija yra įsitraukusi į karą su Ukraina, kuris nerodo jokių lėtėjimo ar sustojimo ženklų. Rusija pasimokė ir patobulėjo po katastrofiškos invazijos pradžios.

Ukrainai žūtbūt reikia daugiau apmokytų pilotų, kad sukurtų efektyvesnį F-16 naikintuvų parką, sako aviacijos ekspertai. Ukrainos tarptautinių partnerių problemos, susijusios su Ukrainos pilotų apmokymu, gali lemti, kad šalis netrukus turės daugiau orlaivių nei žmonių, galinčių juos pakelti į orą užduotims atlikti.  Apie tai rašo „Business Insider“, cituoja UNIAN.

Kitą savaitę į susitikimą rinksis NATO gynybos ministrai, kurie imsis persvarstyti Aljanso dešimtmečių senumo politiką dėl santykių su Rusija, reaguojant į Kremliaus keliamą grėsmę.  Apie tai praneša „Politico“. NATO ir Rusijos santykiai NATO ir Rusijos santykiai pasiekė dugną po brutalios Maskvos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

Į Klaipėdos uostą penktadienį aplauks penki NATO laivai, pranešė kariuomenė. Anot jos, iki pirmadienio Lietuvos uostamiestyje viešės nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmosios grupės vadovavimo ir aprūpinimo laivas „Werra“ (Vokietija) ir priešmininiai laivai „Weilheim“ (Vokietija), „Lobelia“ (Belgija), „Willemstad“ (Nyderlandai) ir „Skalvis“ (Lietuva).  NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų pirmos grupės junginio paskirtis – aprūpinti Aljansą nuolatiniais jūrų pajėgumais p...

Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė nemano, kad JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą kiltų problemų dėl Vašingtono paramos Ukrainai. „Baikite nerimauti dėl D. Trumpo prezidentavimo“, – sakė jis reporteriams Londone po pokalbių su britų premjeru Keiru Starmeriu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. M. Ruttė teigė gerai pažįstąs buvusį JAV prezidentą D. Trumpą ir žinąs, jog šis gerai supranta, ką reiškia ukrainiečių kova prieš Rusijos agresiją.

NATO kitą savaitę surengs ilgai planuotas dideles branduolines pratybas, ketvirtadienį pareiškė aljanso vadovas Markas Rutte, praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, siekiant atgrasyti Ukrainos sąjungininkus vakaruose nuo minčių leisti Ukrainai atakuoti taikinius Rusijoje Vakarų ginklus.

Spalio 1 d. NATO oro policijos naikintuvai perėmė ir atpažino nedidelį fiksuoto sparno orlaivį. Kaip praneša Kraštos apsaugos ministerija, orlaivis skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos Fedetacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skydžių skrydžių valdymo centru nepalaikė.

Buvęs tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas įspėja europiečius, kad, jei sugrįš į Baltuosius rūmus, D. Trumpas sieks JAV pasitraukimo iš NATO. „Manau, kad tai nėra tušti D. Trumpo grasinimai išstoti iš NATO. Jis kalba rimtai“, – sakė J. Boltonas interviu Vokietijos „Funke“ žiniasklaidos grupės laikraščiams. Anot jo, jau 2018 m. per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje D. Trumpas buvo labai arti šio žingsnio.

NATO rengia masinės evakuacijos ir gelbėjimo planus būsimo karo su Rusija atveju, pareiškė NATO logistikos vadovybės vadovas generolas leitenantas Alexanderis Sollfrankas.