mokesčių reforma

Valdančiųjų planuojama mokesčių reforma nežavi nei gyventojų, nei verslininkų ar ūkininkų. Verslas gąsdina, kad padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Finansų ministerija sako, kad mokesčius didinti reikia ne tik dėl gynybos finansavimo. Esą Lietuvoje mokesčių santykis su bendruoju vidaus produktu yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o pajamų nelygybės lygis – didžiausias.

Finansų ministrui Rimantui Šadžiui atskleidus, kad galutinis siūlymas dėl visuotinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio atsirado likus kelioms valandos iki Vyriausybės sprendimo, Seime jis sulaukė klausimų iš buvusių valdančiųjų. Tačiau ministras nepasimetė ir atkirto, kad buvusios Vyriausybės pasiūlytas mokesčių pakeitimų paketas apskritai nesulaukė finalo.

Trečiadienį ministrų kabinetas galutinai apsisprendė, kaip ir kokius mokesčius didins. Premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad mokesčiai didės tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. O verslai esą dėl to niekur neišsikels, nes jiems tokių mažų mokesčių, kaip Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, nėra. Vis dėlto tūkstančiams gyventojų aktualios gyventojų pajamų, nekilnojamojo turto, pridėtinės vertės mokesčių įstatymų pataisos.

Trečiadienį Vyriausybė galutinai apsisprendė, kokius mokesčius kiek didins. Atitinkamus įstatymų pakeitimus dabar svarstys Seimas. Tūkstančiams žmonių aktualios gyventojų pajamų (GPM), nekilnojamojo turto (NT), pridėtinės vertės (PVM) mokesčių pataisos. Be to, pakeitus akcizus atsiras cukraus mokestis, įvedamas ir draudimo sutarčių mokestis, vadinamas solidarumo įnašu. Verslui planuojama dar padidinti pelno mokestį.

Finansų ministerija siūlo dar vieną naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio projektą. Mokesčio grindis siūlo savivaldybėms nusistatyti pačioms nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tačiau su tuo nesutinka Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai, kurie pirmam būstui siūlo nustatyti 100 tūkst. eurų grindis. Visgi jau trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl planuojamos NT mokesčių reformos.

Kasdien vis artėjant naujiesiems mokesčių paketams, su tikslu sustiprinti valstybės gynybą, ekspertai žiūri į juos skeptiškai – nemano, kad pakėlus mokesčius surenkama suma padidės. Apie tai, ar pavyks valdžiai surinkti pusę milijardo, padidinus mokesčius „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Dainius Dundulis, prekybos tinklo „Norfa“ vadovas. Šią savaitę turėtų Seime judesio daugiau būti dėl mokesčių reformos.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Po tris mėnesius trukusių įtemptų derybų dėl mokesčių reformos valdantieji artėja prie finišo tiesiosios – kitą savaitę Vyriausybė planuoja pateikti galutinį reformos paketą, kuris gali iš esmės pakeisti ne tik gyventojų, bet ir verslo gyvenimą. Apie mokesčių reformą, bei kas lauks Lietuvos piliečių naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys, socialdemokratas Juozas Olekas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos” turi vis daugiau priekaištų koalicijos partneriams. Artėjant svarbiems balsavimams Seime dėl mokesčių pertvarkos atrodo, kad nesutarimai gali virsti visišku skilimu. Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministras, demokratų „Vardan Lietuvos” pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas teigia, kad pirmadienį vykusiame koalicinės tarybos susitikime pateikti siūlymai lyg ir buvo išgirsti.

Verslas ragina valdančiuosius atsikvošėti, kol nevėlu, stabdyti mokesčių reformą. Padidėjus mokesčiams daug įmonių iš Lietuvos esą pasitrauks, nebebus naujų investicijų, nebeaugs algos, tad mokesčių valdžia surinks ne daugiau, o mažiau. Esą geriausia – nieko nedaryti ir leisti ekonomikai augti iš inercijos. Visgi valdantieji į tokius raginimus žiūri pro pirštus ir mokesčių reformos atidėlioti nesirengia.

Nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio dydžiai kelia naujas aistras. Gintautui Paluckui su Remigijumi Žemaitaičiu sutarus dėl 50 tūkstančių eurų neapmokestinamo dydžio, Saulius Skvernelis reikalauja dvigubai didesnio, nors prezidentui tokie dydžiai tinka. Premjeras ramina, esą nesvarbu, kokį mokestį benustatys Seimas, savivaldybės jį galės pakeisti ar net panaikinti.

Mokesčių reforma siutina jau ir ūkininkus. Išgirdę, kad ir jiems gresia didesni gyventojų pajamų mokesčiai, žemdirbiai jau grasina pakartoti traktorių žygį į Vilnių ir trukdyti eismą keliuose. Žemės ūkio ministras dar mėgina aistras malšinti ir prašo pamėginti susitarti gražiuoju. Tačiau premjeras tvirtina, kad gaunantys pajamas, viršijančias vidutinę algą, turi ir mokesčių susimokėti daugiau, o surinktus pinigus žada skirti ne tik gynybai, bet ir padalinti pašalpų ir pensijų gavėjams.

Kitais metais Finansų ministerija žada tam tikrus mokesčių reformų pokyčius. Gyventojai, pardavę savo būstus, turės dalį pelno, kuris gali išaugti dvigubai, susimokėti valstybei. Taip yra dėl to, kad už kiekvieną pardavimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad tai sudarytų neigiamą įtaką Lietuvos ekonomikai.

Į kovą dėl mokesčių reformos įsitraukia Lietuvos bankas. Banko vadovas Gediminas Šimkus peikia socialdemokratų ruošiamą antrosios pensijų pakopos reformą ir gąsdina infliacijos padidėjimu, kai lietuviai puls leisti atsiimtus pinigus. Tačiau ministrė Inga Ruginienė tokius gąsdinimus atmeta ir raigna gerbti lietuvių teisę daryti su savo pinigais ką nori.

Lietuvoje prasidedant naujų mokesčių erai, kritikos tokiems valdžios sprendimams negaili ir buvęs Igno Vėgėlės štabo narys Dainius Prukauskas. Savo socialiniame tinkle „Facebook“ jis atvirai sako: „Tai grynas pasityčiojimas iš dirbančių žmonių.“ D. Prukausko teigimu, mokesčių reformos labiausiai kirs tiems, kurie bando kabintis į gyvenimą – vidurinįjį sluoksnį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antrina premjerui Gintautui Paluckui, pareiškusiam, kad nereikėtų baimintis dėl visuomenėje jau pasigirstančių ketinimų protestuoti prieš ruošiamus mokestinius pakeitimus. Ministro teigimu, visuomenės noras parodyti savo nepasitenkinimą valdžios iniciatyvomis yra demokratijos apraiška. „Kiekvienas gali reikšti savo nuomonę“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė R. Šadžius.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad verslas turėtų palaikyti mokesčių reformą, nes valdžia deda pastangas skatinti ekonomikos augimą „Jeigu norime auginti ekonomiką, teisingesnės valstybės, geresnio gyventojų vartojimo, investicijų, verslas netgi turėtų palaikyti mokesčių pakeitimus, o ne atvirkščiai“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

Pirmadienį aštuonios Lietuvos profesinės sąjungos pasirašė iš išsiuntė Vyriausybei bei Seimui laišką, kuriame reikalaujama atkreipti dėmesį į kai kuriuos planuojamus mokestinės sistemos pakeitimų punktus.  „Lietuvos darbuotojai su didele viltimi laukė mokesčių pasiūlymų iš dabartinės Vyriausybės ir tikisi, kad rinkimų pažadas kurti socialiai teisingą mokesčių sistemą neatsidurs aklavietėje.

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatų. Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti.  Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie mokesčių reformą.  Šįkart studijoje svečiuojasi Liberalų sąjudžio atstovas Simonas Kairys ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Finansų ministerijai rengiant kitų metų biudžeto projektą, ministrė Gintarė Skaistė sako, kad dėl teigiamų šalies ekonominių rodiklių kitąmet „diržų veržtis nereikės“. Politikės teigimu, biudžeto prioritetinėmis sritimis išliks gyventojų pajamų ir lėšų krašto gynybai didinimas. „Matome atsistatančią užsienio paklausą, matome besistabilizuojančias kainas, augantį darbo užmokestį, vartotojų pasitikėjimą.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas nepritaria mokesčių reformai ir ragina rudens sesijoje prie jos negrįžti. „Nereikia kišti rankų prie mokesčių reformos. Apskritai, tai tapo tam tikru fetišu, – Žinių radijui trečiadienį sakė valdančiųjų „laisviečių“ frakcijos Seime seniūnas. – Lietuvoje nuolat kartojama, kad čia kažkas neveikia, kad blogai gyvename, tuo tarpu Lietuvos ekonomika vėl auga sparčiau, nei mes patys planavome, į biudžetą surenkama daugiau pinigų.

Konservatoriai, likus kiek daugiau nei mėnesiui iki rinkimų, vėl iš stalčiaus nori traukti mokesčių reformą. Tą pačią, dėl kurios sudedamųjų dalių – pavyzdžiui, visuotinio nekilnojamojo turto apmokestinimo, žmonės rinkosi ir po Seimo langais. Vis tik panašu, kad kitos partijos nenusiteikusios prieš rinkimus erzinti gyventojų ir sako kad reformai nepritars.

Prezidentus Gitanui Nausėdai metiniame pranešime sukritikavus Vyriausybė dėl neįgyvendintos mokesčių reformą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pats šalies vadovas neteikė jokios pagalbos palaikant mokestinius pakeitimus. Anot jos, G. Nausėdos kalboje buvo prieštaravimų savo paties teiginiams. „Neprisimenu prezidento jokios pagalbos palaikant mokesčių reformą. Pats prezidentas savo pasisakyme prieštaravimų neišvengė, kas, matyt, irgi yra įprasta.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sukritikavus Seimo sprendimą didinti akcizus kurui kaip nepakankamai išdiskutuotą, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako tikinti, jog šalies vadovas pasirašys šį ir kitus Seimo priimtus mokestinius pakeitimus. Mokesčiai didinami siekiant 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio finansavimo krašto apsaugai.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad šios kadencijos valdančiajai daugumai nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos. Anot jo, dėl nepriimtų sprendimų nukenčia valstybės biudžetas, taip pat tebevyrauja didelis mokestinis neteisingumas. „Šiandien mes vis dar stokojame realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo. Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią dideliam mokestiniam neteisingumui.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jeigu atsirastų palaikymas bent daliai siūlytų įstatymo projektų, dar šios parlamento kadencijos metu gali būti grįžta prie mokesčių reformos. Ji tikino neturinti abejonių, kad sprendimai jeigu ne šios, tai kitos kadencijos metu bus priimti. „Tai yra nuolatinis procesas. Jeigu atsiras palaikymo kažkuriems sprendimams, galima bus grįžti į paskesnes stadijas, yra labai skirtingos stadijos.

Reikšmingiausias besibaigiančių 2023-ųjų metų ekonominis įvykis Lietuvoje buvo įstrigusi mokesčių reforma, taip pat energetikos sistemos transformacija, teigia dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Visgi kai kurie pastebi, jog 2023-ieji buvo stabilumo ar net stagnacijos metai šalies ekonomikoje, todėl reikšmingiausią įvykį išskirti sudėtinga. Naujienų agentūra BNS penkiolikos ekonomistų ir ekspertų paprašė iš dešimties, jos manymu, svarbiausių šių metų įvykių išrinkti tris reikšmingiausius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė kitais metais sieks įgyvendinti jau priimtus sprendimus, o diskusijos dėl mokesčių pertvarkos gali tęstis ne vienerius metus, tačiau galiausiai vis tiek turės būti priimta. „Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime baigėsi nė neprasidėjęs. Kol mokytojai, medikai, prokurorai ir kitų profesijų atstovai laukia žinių apie kitų metų algas, opozicija sugebėjo klausimą atidėti – esą valdantieji pažeidė Seimo Statutą. Tačiau daugiausiai aistrų sukėlė dviejų laisviečių balsavimas – jie palaikė opozicijos iniciatyvą ir vėl pakurstė kalbas apie koalicijos byrėjimą.

Beveik dešimt darbuotojų teisių apsaugos, žmonių su negalia, švietimo, aplinkosaugos bei žmogaus teisių srityse veikiančių skėtinių organizacijų, taip pat devyni mokslininkai kreipėsi į valdžios institucijas su prašymu neatidėlioti Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos priėmimo, taip pat ragina siekti, kad ji būtų ambicingesnė.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė, ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad toliau nepalaikys Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos, net jeigu diskusijos šiuo klausimu atgimtų dėl rizikos negauti europinės paramos. Pasak jos, nors Lietuvoje mokesčių sistema galėtų būti teisingesnė, geriau netvirtinti jokios pertvarkos, nei pritarti tokiai, kokia dabar yra siūloma. „Mokestinė sistema galėtų būti teisingesnė.

Vyriausybei rengiantis svarstyti 2024 metų valstybės biudžeto projektą premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jame daugiausiai papildomų išlaidų atiteks pensininkams, socialinių išmokų gavėjams, mokytojams ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai. Po susitikimo su Nacionalinės šeimos tarybos (NŠT) atstovais prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad Lietuvai taip pat reikia konsoliduoto politinio posūkio stiprinant šeimas.

Lietuva ieško galimybių, kaip išvengti juodžiausio scenarijaus dėl stringančios mokesčių reformos netekti šimtų milijonų europinių lėšų. Europos Komisija (EK) sako, kad neįgyvendinus pertvarkos Lietuva rizikuoja negauti iki pusės milijardo eurų iš šaliai skirtų ekonomikos gaivinimo fondo (RRF) pinigų. Tokia suma yra susieta su europiniais pinigais per reformas apimantį „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Vyriausybė teikė EK 2021 metais.

Valstiečiai ir žalieji pasitraukė iš nacionalinio partijų susitarimo dėl švietimo. Jais planuoja sekti ir kitos opozicinės partijos. Ar šis susitarimas žlugs? Kaip seksis politikams imtis kitų svarbių darbų, pavyzdžiui, mokesčių reformos ir kitų metų biudžeto, kai ant nosies net treji rinkimai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krik...

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog Vyriausybė neketina prašyti politinės Europos Komisijos (EK) paramos šalies politikams diskutuojant dėl mokesčių reformos ir šaliai gresiant netekti dalies paramos iš Europos Sąjungos (ES) ekonomikos gaivinimo fondo, jei Seimas nepriims tam būtinų mokesčių įstatymų.  G. Skaistė BNS teigė, jog mokesčių pakeitimai yra „nacionalinė diskrecija“.  „Manau, kad mokesčių pakeitimai yra nacionalinė diskrecija.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Lietuvoje tebesitęsiant diskusijoms dėl mokesčių reformos turinio, mokestiniai pakeitimai planuojami įgyvendinti ir kitose Baltijos šalyse. Nors Latvijoje šiuo metu kalbos apie mokesčių reformą yra nutilusios, tačiau Estijoje jau nuo naujųjų metų numatomi konkretūs pokyčiai. Tarp esminių pokyčių šiaurinėje Baltijos valstybėje – didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), t. y. 22 proc. vietoje 20 proc. Taip pat – PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms bus padidintas nuo 9 iki 13 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė mano, kad mokesčių reformos projektą jau galima laidoti ir jis nebus priimtas. Ji taip pat tikino, kad socialdemokratai numatytiems mokestiniams pakeitimams pritarti negali. „Tokiai (mokesčių – ELTA) reformai, kokia yra dabar pasiūlyta, mes, socialdemokratai, tikrai pritarti negalime. Pasidėjo naujas politinis sezonas – ir vėl valdantieji tarpusavyje nesusikalba.

Prasideda naujas politinis sezonas, kuris bus pažymėtas ne tik iečių laužymu dėl konkrečių reformų ir įstatymų, bet ir prasidėsiančia rinkimų kampanija, kadangi kitąmet vyks varžytuvės dėl prezidento posto bei Europos Parlamento ir Seimo narių mandatų. Ar pavyks politikams nepamesti galvų ir pirmiausia galvoti apie žmonių gerovę, o ne rinkimų sėkmę? Sekmadienį pirmasis Seimo rudens sesijos posėdis.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė negaili karčių žodžių konservatorių, laisviečių ir liberalų valdančiajai koalicijai. Jos teigimu, dar neįsibėgėjusi mokesčių reforma jau žlugo, krizės krečia sveikatos ir švietimo sektorius, o valdantieji nepriima reikalingų sprendimų, nes įsivėlė į tarpusavio kovas. Taip ji kalbėjo šeštadienį vykstančiame socialdemokratų tarybos posėdyje. Sekmadienį prasideda Seimo rudens sesija.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Seimo valdyba ir aptarė svarbiausius naujo politinio sezono darbus. Tarp jų – pasiūlymai grąžinti mokesčio lengvatą vaikus auginančioms šeimoms ir spartesnis pensijų didinimas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen džiaugėsi, kad matymas dėl svarbiausių klausimų sutampa. „Rudens sesijoje bene svarbiausias Seimo darbas bus artėjančio biudžeto aptarimas ir priėmimas.

Premjerės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis stringančią mokesčių reformą vadina nepakankamai ambicinga, atsargia ir kosmetine, bet, anot jo, einama teisinga kryptimi. R. Kuodis kritikuoja ir siūlymus leisti žmonėms dalį pensijų fonduose sukauptų lėšų pasiimti iš karto. Anot jo, tokiu atveju tai nebūtų pensijų sistema.  „Reforma (mokesčių – BNS) nėra labai ambicinga – labiau kosmetinė, bet teisinga kryptimi, atsargi labai, bet nėra radikali“, – Žinių radijui pirmadienį teigė R. Kuodis.

Konservatoriai, liberalai ir laisviečiai bando nuspręsti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Apie bene daugiausia ginčų keliantį artėjančios Seimo sesijos klausimą – mokesčių reformą – kalbamės su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Ar jūs palaikysite Tėvynės sąjungos siūlomą mokesčių reformą? Liberalai yra pasakę, kad svarstymo stadijoje tokiai reformai nepritars ir pasakė tris dalykus.

Nepaisant po COVID-19 pandemijos atsigavusios ekonomikos ir pamažu mažėjančios karo Ukrainoje sukeltos infliacijos, pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena aukščiausių Europoje – pagal daugelį rodiklių užimame pirmąsias vietas. Pasak ekspertų, pajamų nelygybė Lietuvoje daro neigiamą įtaką kitoms socialinėms problemoms – skurdo rizikai, demokratijai, taip pat ir visos šalies ekonominiam gyvenimui. Eurostat duomenimis, 20 proc.

Valdančiajai koalicijai nutarus neskubėti tvirtinti mokesčių reformą ir dėl jos diskutuoti etapais, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai yra vienintelis įmanomas kelias, kad mokesčių reforma nežlugtų.

Mokesčių reformos patvirtinti Seime šiais metais nebus skubama, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen.  „Bus svartsoma etapais ir neskubant“, – po valdančių konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė  Seimo vadovė.  Valdantieji aptarė artėjančios Seimo rudens sesijos darbus, Vyriausybės teikiamą mokesčių reformą ir kitas svarbiausias aktualijas.

Valstybės kontrolierius pareiškė, kad Vyriausybės siūlomos mokesčių reformos poveikis valstybės biudžetui bus menkas. Mindaugo Macijausko teigimu, reforma galėjo būtų konstruojama labiau atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas dėl atskirų mokesčių.