erkės

Po gilaus žiemos miego bunda erkės, uodai, skruzdėlės. Kai šie gyviai ima kelti pavojų žmogaus sveikatai ar daro žalą jo turtui, jie tampa kenkėjais. Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria, kokių prevencinių priemonių imtis, kad išvengtumėte uodų antpuolių, erkių įsisiurbimų ir po kambarį nebėgiotų skruzdėlės. Erkės tyko savo aukų Erkių aktyvumas prasideda, kai dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos. Išalkę voragyviai prisikabina prie augalų stiebo ir laukia pro šalį einančio gyvūno.

Šylant orui atkuto ir parazitai – erkės. Šunų mylėtojai jau randa prie gyvūnų prikibusių erkių. Gydytojų teigimu, augintiniai ir yra pirmieji pranašai, kad jau bunda parazitai, įvairių rūšių erkės, kurios taikosi ir į žmonės. Tad jau derėtų susirūpinti ir gyvūnų, ir savo pačių saugumu. Vilnietė Lena žaidžia su savo augintine Nika. Ji jau keleri metai augina šunį. Moteris sako, jog žiemą gyvūnui yra kiek saugiau, nes nepuola erkės. Tačiau atšilus jau tenka imtis priemonių.

Kadangi žiemos, ypač pajūryje, vis dažniau primena vėlyvo rudens orus, tebeturime saugotis erkių, sako specialistai. Net ir dabar vaikštinėjant miške galima parsinešti šių kraujasiurbių. Be to, jos į namus gali atkeliauti ir su kalėdine eglute. Lauke lynoja, yra keli laipsniai šilumos, tačiau Dragūnų bataliono kariams blogo oro nėra – jie miške bėga krosą. Kiti į mišką suka tiesiog pasivaikščioti ar parsinešti vieną kitą eglės šakelę pasipuošti namams.

Medikai skelbia gąsdinančią naujieną – erkių platinamos ligos šiemet į ligos patalą paguldė rekordiškai daug žmonių – rugpjūtį parazitai susargdino tris kartus daugiau žmonių nei pernai, erkių aukų skaičius didžiausias per penkerius metus. Medikai linkę kaltinti žmones, kad šie ne tik nesiskiepija nuo itin pavojingo encefalito, bet ir po miškus vaikšto išsirengę. O štai pacientai kaltinimo strėles atremia, ir akmenį meta į medikų daržą.

Šių metų rugpjūtį registruotas didžiausias sergamumas erkių platinamomis ligomis per pastaruosius penkerius metus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, rugpjūtį erkiniu encefalitu susirgo 189 asmenys, Laimo liga – 573. Pernai rugpjūtį encefalitu užsikrėtė 64 asmenys, Laimo liga – 385 žmonės. Iš viso nuo metų pradžios Lietuvoje užregistruoti 354 erkinio encefalito ir 1477 Laimo ligos atvejai.

Kasmet kylanti panika dėl kraujasiurbių erkių labiausiai neramina panevėžiečius. Pasirodo erkių platinamomis ligomis daugiausiai ir serga aukštaičiai. Šiuo metu medikai pastebi augantį sergamumą erkiniu encefalitu ir perspėja, kad erkės guldo ne tik į ligos patalą. Klastingosios erkės jau pasiglemžė vieną panevėžiečio gyvybę. Panevėžio infekcinėje ligoninėje besigydanti pakruojiškė Vilma atvira, į ligos patalą ją paguldė erkė.

Vasarą gausu festivalių, kur renkasi minios žmonių. Panašu, kad grynas oras, gamta, ausiai maloni muzika vilioja ne tik festivalių dalyvius, bet ir kenkėjus. Kaip užkirsti kelią ne į taktą zyziančiam uodui ar išvengti skaudaus širšės įgėlimo? Kenkėjų kontrolės ekspertai pataria vengti uodų, erkių, musių ir kitų vabzdžių mėgstamų vietų. 1. Kenkėjus vilioja vandens telkiniai Vieni iš įkyriausių vasaros malonumų gadintojų yra uodai, mašalai ir sparvos.

Susiruošusiems žibuokliauti specialistai turi prastų žinių – suaktyvėjo mirtinas ligas platinančios erkės. Teigiama, kad šiemet po žiemos miego jos nubudo kaip niekada anksti. Į medikus kreipėsi jau pirmieji parsinešusieji namo parazitų. Specialistai ir vėl įspėja - vienintelis būdas einant į gamtą – tinkama apranga, purkštukai ir skiepas. Kito būdo apsisaugoti nuo erkių tiesiog nėra.

Vasara – atostogų, poilsio, malonaus laisvalaikio metas, tačiau vasarotojai, ypač būdami gamtoje susiduria su įvairiais pavojais. Reikia rūpintis savimi, būti budriais ir išvengti nelaimės ten, kur jos galima išvengti. Kritinėse situacijose nukentėjusiam turi pirmiausia padėti šalia esantis žmogus. Tai galite būti jūs ir žinių, kaip elgtis vienu ar kitu atveju gali labai prireikti.

Erkių platinamos ligos į ligos patalą jau paguldė ne vieną. Šiauliuose nuo encefalito mirė viena moteris. Dar viena kenčia nuo abiejų erkių platinamų ligų. Moteris susirgo net pasiskiepijus. Nuo Laimo ligos skiepų iš vis nėra. Įkandus užkrėstai erkei Laimo liga galima susirgti kelis kartus. Tiesa, šią ligą medicina išmoko nugalėti antibiotikais. Nuo erkinio encefalito dauguma atvejų saugo skiepai.

Portalo tv3.lt skaitytoja klausia, kodėl niekas nesiima naikinti erkių, galinčių sugriauti žmogaus gyvenimą? „Yra kalbama apie apsisaugojimą nuo erkių, kaip rengtis, kuo purkštis, bet kodėl niekas nekalba apie jų naikinimą? Sosnovskio barščiams paruošti naikinimo planai, gaunama Europos Sąjungos parama, bet jie juk neįsisiurbia ir nesugriauna gyvenimo arba nepadaro neįgaliais”, - piktinasi moteris.

 Atėjus pavasariui ir orui šylant, vis daugiau laiko praleisime gamtoje – parkuose, miškuose, soduose, sodybose. Kartu su visa atbundančia gamta, bunda ir erkės, kurios platina sunkias ligas. Vilniaus gyventojai erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečia kasmet. 2014 m. daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) visų šiomis ligomis užsikrėtusių Lietuvos gyventojų sudarė vilniečiai.

Jau pabudo erkės ir aktyvios jos bus iki spalio mėnesio. Šios kraujasiurbės platina daugybę virusinių ir bakterinių ligų. Naminius gyvūnus jos gali apkrėsti net 15 rūšių ligomis – neretai sunkiomis ir net mirtinomis formomis. Itin pavojingos erkės pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo. Pavasarį jaunos erkės (vadinamosios nimfos) būna labai mažos, todėl jas sunku pastebėti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje. Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos.

Erkės ieško grobio nuo pavasario iki rudens, kol vidutinė žemės temperatūra nukrinta iki 5 laipsnių šilumos, tad ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį reikėtų būti budriems. Erkių gali būti visur – ne tik miške, tačiau ir jūsų namo kieme, paežerėje, tad svarbu pasirūpinti saugia aplinka – nupjauti žolę prie namų, vaikų žaidimų aikštelėse, nuo takų. Taip pat visada verta pasirūpinti erkes atbaidančiomis medžiagomis ir tinkama apranga einant į mišką ar kitas vietas.

Lina ABROMAVIČIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad į miškus grybauti išsiruošę gyventojai turėtų išlikti budrūs, nuolat prisiminti apie galimą pavojų užsikrėsti erkių platinamomis ligomis, nes prasidėjo antrasis erkių aktyvumo periodas. Šiemet stebimas didesnis sergamumas erkių platinamomis ligomis Šiaulių apskrityje.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau – Centras) specialistai primena, kad vasaros pabaigoje bei rudenį prasideda antroji erkių suaktyvėjimo banga, todėl gamtos mylėtojai turi būti itin budrūs ir ruošiantis į gamtą imtis profilaktikos priemonių, gelbstinčių nuo erkių platinamų ligų. Centro duomenimis, per 2014 m. sausio – liepos mėnesį Panevėžio apskrityje užregistruotas 51 susirgimas Laimo liga (toliau – LL) ir 20 erkinio encefalito (toliau – EE) atvejų.

Sako – bijai vilko, neik į mišką. Ši liaudies išmintis pasiteisina, deja, nevisada. Erkių bijantys žmonės siekdami apsisaugoti nuo siaubingas pasekmes jų sukeliamų ligų atsisako ne tik grybavimo ar uogavimo, bet ir paprasto pasivaikščiojimo parke. Tačiau, pasirodo, erkiniu encefalitu ar Laimo liga galima užsikrėsti tiesiog mieste, sėdint ant vos nuo žemės atkilusios žolės. Iki šiol buvo teigiama, kad žmonėms pavojingos erkės gyvena aukštoje žolėje, krūmynuose, miške.

Šiemet fiksuojamas didelis erkių ir kitų vabzdžių aktyvumas. Ankstyvas pavasaris, drėgna vasara sudarė palankias sąlygas infekcijas ir ligas platinančių vabzdžių plitimui. Gyventojai atostogaudami gamtoje turi imtis atsargumo priemonių. Erkės būna aktyvios nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šiltėjant klimatui, esant lietingoms vasaroms šie vabzdžiai sparčiau dauginasi, daugėja infekcijas platinančių erkių.

Šilti orai traukia į gamtą - žmonės mėgaujasi poilsiu šalia vandens telkinių, čirškina gardžius kepsnius, vaikštinėja miško ar parko takais - visi jie dažniausiai pamiršta apie visai šalia esančią grėsmę - erkes. Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras įspėja saugotis erkių ir jų pernešamų ligų, nes kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu.

Prasidėjus šiltajam metų laikotarpiui sveikatos specialistai primena gyventojams būnant gamtoje saugotis erkių, nes Lietuva yra viena iš Europos valstybių, kuriose tikimybė užsikrėsti erkiniu encefalitu ar Laimo liga yra didžiausia. Šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad kasmet nuo erkių nukenčia vis daugiau žmonių, o šiemet jau užfiksavo 4 ligos atvejus: 3 Laimo ligos ir 1 – erkinio encefalito.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gyvūnų populiacijas reguliuoti cheminiais preparatais nerekomenduojama, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė Milda Žigutienė. Ji tikina, kad tai – neefektyvu ir brangu. LRT radijo klausytoja, paskambinusi nuomonių telefonu, teiravosi, kodėl nuo erkių nepurškiami miškai ir pievos. „Kodėl nepurškiami mūsų miškai ir pievos nuo visokių parazitų, ypač nuo erkių. Jos tapo vos ne maru.

Pabandykime suskaičiuoti, kiek Australija turi įvairiausių būdų vietiniams gyventojams galabyti. Tęsinys 25. Krokodilai ten, kur turėtų plaukioti žmonės. 24. Krokodilai upeliuose. 23. Krokodilai gatvėse. 22. Virškinami gyvačių krokodilai. 21. Gigantiški krokodilai. 20. Paralyžių sukeliančios erkės. Prieš ir po maitinimosi. 19. Vorai. Daug vorų. 18. Mirtinai nuodingi vorai, surinkti Mėlynuosiuose kalnuose įkurtoje stovykloje. 17. Vabalai. Jų knibždėte knibžda. 16. Ir musės.

Pabandykime suskaičiuoti, kiek Australija turi įvairiausių būdų vietiniams gyventojams galabyti.  37. Pitonai ėda viską. 36. Pitonai tokie dideli ir stiprūs, kad gali pakelti veršiuką. 35. Pitonai laisvai šliaužioja parduotuvėse. 34. Gyvatės turškiasi tualetuose. 33. Gyvatės ėda didžiulius driežus. 32. Gyvatės golfo kursuose. 31. Gyvatės keliauja lėktuvais. 30. Skraidančios lapės žinomos dviejų itin pavojingų žmogui virusų nešiotojos. 29. Šunys dingo, ėdantys ryklius.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Erkių nemažėja ir jų yra visoje Lietuvoje. Nėra jokių požymių, kad šiais metais jų turėtų būti mažiau. Todėl visus kviečiu būti budriems“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė kraujasiurbių vabzdžių žinovė Milda Žigutienė. Pabudo nepaprastai anksti Kaip LRT radijui teigė M. Žigutienė, šiais metais erkės yra nepaprastai aktyvios ir tokiomis jos tapo labai anksti. Jau kovo pradžioje buvo fiksuojami pirmieji įsisiurbimai žmonėms.

Vos atšilus orams pabudo erkės ir šiuo metu jau yra prasidėjęs jų aktyvumo pikas, kuris tęsis iki spalio mėnesio. Tad leidžiant laisvalaikį parkuose, pamiškėse ir net vaikštinėjant takais, šalia kurių auga aukšta žolė, tiek į žmogaus, tiek į jo augintinio kūną gali įsisiurbti erkė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad užkratą nešiojančios erkės sunkiomis ir net mirtinomis ligomis gali užkrėsti žmones, šunis, kates, kitus šiltakraujus gyvūnus.

Šių metų pasaulinės sveikatos dienos, kuri kasmet minima balandžio 7-ąją, šūkis – „Mažas įkandimas – didelė grėsmė“. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai artėjant šiltajam sezonui, kai vis daugiau laiko praleisime gamtoje, primena apie grėsmę, kurią mums kelia erkės. Įsisiurbus erkei galime užsikrėsti Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Vilniečiai serga daugiausiai Lietuvoje Laimo boreliozė yra viena dažniausių erkių platinamų ligų.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasariui keičiant žiemą, keičiasi ir sezoninės infekcinės ligos. Medikai įspėja, kad nors šių metų gripo sezonas buvo kiek lengvesnis, jis dar nesibaigė ir sunkėja peršalimo ligų formos, o nepasibaigus gripui, gamtoje jau atgijo ir erkės. Dėl šiltos žiemos šiemet susirgimų peršalimo ligomis medikai registravo mažiau. Pasak jų, lietuviai šį sezoną nuo gripo skiepijosi kiek aktyviau, iš viso apie 8 proc.

Palyginus su gyvūnų pasauliu, žmonių seksualinis gyvenimas pasirodys gana nuobodus. Bet gal taip ir geriau, nes kai kurie gyvūnai turi itin sudėtingus poravimosi ritualus ar išsiskiriančias seksualines ypatybes, kurių mes vargu ar norėtume. Toptenz.net pateikia 10 išskirtinių ir keistų faktų apie gyvūnų seksualinį gyvenimą. 10. Kai kurie vabalai turi tik po vieną sėklidę Trys pagrindinės vabalų grupės turi išskirtinį bruožą – jie išsivysto turėdami tik vieną sėklidę.

Kalėdinės eglutės nebeatrodo toks jau nekaltas medelis, kai buvo išsiaiškinta, kas slepiasi tarp jų spygliukų, rašo metro.co.uk. Apskaičiuota, kad viena kalėdinė eglutė globėjiškai priglaudžia iki 25 tūkst. įvairių vabalėlių: erkių, utėlių, kandžių ar vorų. Medžiuose žiemojantys vabzdžiai, atnešus juos į šiltas patalpas, pajunta pavasarį. Bergeno universiteto muziejaus mokslininkai išsiaiškino, kad dauguma atsibudusių erkių pasilieka medeliuose ir dėl maisto trūkumo galų gale žūsta.

Vidutinėje Kalėdų eglutėje – tikra gyvių karalystė. Taip teigia Bergeno universiteto muziejaus profesorius Bjarte Jordalas. Pasirodo, Kalėdų eglėje gali gyventi apie 25 tūkst. vabzdžių, erkių ir vorų. Sciencedaily.com pakalbino B. Jordalą apie jo atliktą tyrimą. – Kaip visi šie gyviai apsigyvena eglėje? – Jie ieško vietos, kur galėtų žiemoti. Paprastai gyviai netenka beveik visų kūno skysčių ir yra visiškai neaktyvūs. Tačiau jie gali atsibusti, kai medis įnešamas į šiltus ir šviesius namus.

Epidemiologai pastebi, kad vasaros pabaigoje tradiciškai suaktyvėjo erkės ir daugėja sergančiųjų Laimo liga. Priežastys paprastos – miškuose daugėja grybautojų ir uogautojų, todėl specialistai pataria patiems būti budriems ir saugotis erkių. Miškai vilioja savo gėrybėmis, tačiau juose uogautojų ir grybautojų tyko pavojus – baigiantis vasarai suaktyvėjo erkės. Molėtų gyventojai sako vos ne kasdien einantys į mišką, nes ežeringą kraštą užplūdę miestiečiai mielai perka ir uogas, ir grybus.

Vargu ar kas nors drįstų suabejoti, kad naminį gyvūną auginantis žmogus yra abejingas problemoms, kurios ištinka jo keturkojį draugą gerokai atšilus orams. Blusos, erkės yra tie nemalonūs gyviai, kurie taip ir taikosi įkąsti nieko neįtariančiam gyvūnui kasdienio pasivaikščiojimo metu. Kokias problemas sukelia šių padarų įkandimai ir kaip nuo jų apsaugoti savo augintinius? Gana dažnai šunų šeimininkams tenka kovoti su blusomis, kurios negailestingai sukandžioja jų keturkojus.

Vasarą visi pasitinkame su džiaugsmu – ilgomis ir saulėtomis dienomis vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje, dviračiais miname toliau nuo miesto šurmulio. Vilniaus visuomenės sveiktos specialistai primena, kad pavasarį atsibudusios erkės vasarą ypač suaktyvėja, o jų platinamos ligos žmonėms sukelia sunkius sveikatos sutrikimus. Kaip saugotis erkių ir jų keliamos grėsmės? Šis klausimas aktualus kiekvienais metais.

Atšilus orams erkės tapo aktyvios ir, kad pratęstų savo gyvenimo ciklą ir susilaukti palikuonių, ieško prasimaitinimo šaltinio. Daugelis erkių rūšių pavojingos gyvūnams bei žmonėms, nes platina infekcines ligas. Žarnose arba seilių liaukose erkės gali turėti bakterijų, pirmuonių arba virusų, kuriuos, siurbdamos kraują, perneša į aukos organizmą.

Nepaisant neseniai lauke tvyravusio šalčio, kenkėjų kontrolės ekspertai perspėja apie artėjantį erkių aktyvumo sezoną. Po žiemos erkės labai aktyvios Kai tik nutirpsta sniegas, dirvožemio temperatūra pakyla iki 5 laipsnių šilumos, miškai pasipuošia žibutėmis, prasideda erkių aktyvumas. Šie voragyviai, prisikabinę prie augalų stiebų, tyko savo aukų.

lona ŠNARIENĖ Šiaulių visuomenės sveikatos centro užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita Samulytė primena, kad erkės aktyvios tampa tuomet, kai paros vidutinė temperatūra yra 7 laipsniai šilumos. Užsikrečiama ir miesto parke Erkių aktyvumo periodas tęsiasi nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens: pačios aktyviausios yra gegužės mėnesio pabaigoje – birželio pradžioje ir rugpjūčio mėnesio pabaigoje – rugsėjo pradžioje.

Žmogus kartais save vadina gyvūnijos karaliumi. Iš tikrųjų esame blogiausiai prisitaikę išgyventi gamtoje padarai. Pačios gyvybingiausios pasirodo yra erkės, praneša Rusijos mokslo populiarinimo žurnalas „Argumentai ir faktai“ Erkės. Šie padarai be maisto gali išgyventi iki 8 metų. Tačiau tai dar ne viskas. Mokslininkai pabandė jas ištirti panaudodami tiesios drastiškas priemones – 20 šios rūšies atstovių įmetė į vakuuminę terpę.

Tautiečių aistra grybavimui kiekvieną rudenį tampa galvos skausmu įvairioms tarnyboms, turinčioms gelbėti paklydusiuosius ar apsinuodijusiuosius. Šiemet šalyje jau ne vienas grybautojas pateko į ligoninę – kas užvalgęs netinkamų (ir ne tik dėl neišmanymo, bet ir tyčia – eksperimentuojant), kas tiesiog persivalgęs ilgai lauktų rudens gėrybių. Be to, ne vieno užkietėjusio grybautojo pareigūnams teko miške ieškoti su šunimis ir sraigtasparniais.

Apie erkinio encefalito pavojų ir galimą žalą organizmui kalbama daug ir garsiai. Matydami, kad  užsikrėtusiųjų skaičius kiekvienais metais auga, ir žinodami galimas ligos pasekmes, medikai vieningai siūlo skiepytis. O visuomenė šiuo klausimu susiskaldžiusi į dvi stovyklas – tų, kurie tiki skiepais, ir tų, kurie juos vertina skeptiškai. „Žmonės turi suvokti, kad nesiskiepydami jie rizikuoja savo sveikata.

Šiltuoju metų laiku žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė informuoja apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% . Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai. Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė – Ixodes ricinus.

Lentvaryje nustatytas erkinio encefalito židinys. Vilniaus visuomenės sveikatos centras penktadienį užregistravo erkinio encefalito protrūkį, kurį sukėlė maistui vartotas nevirintas ožkų pienas. Vilniaus ligoninėse gydomi net šeši erkių pernešamu pavojingu virusu susirgę žmonės. Gegužės mėnesį sunegalavo šeši Lentvario gyventojai, kurie, kaip vėliau nustatyta, gėrė nevirintą ožkų pieną. Susirgo ožkų šeimininkai ir iš jų pieną pirkę kaimynai.

Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje. Gydytojai tvirtina, kad pradedant gegužės mėnesiu ženkliai padaugėja apsinuodijimų. Priežasčių sunegaluoti – begalės: sugedusi mėsa ar kiti užkandžiai, toksiškos medžiagos, skirtos laužui užkurti ir, žinoma, erkės.

Atšilus orams skubame pasimėgauti gamtos teikiamais malonumais: vykstame iškylauti, kepame kepsnius ant žarijų ir dengiame stalus gryname ore. Tačiau neretai iškyla gamtoje baigiasi ligoninėje. Gydytojai tvirtina, kad pradedant gegužės mėnesiu ženkliai padaugėja apsinuodijimų. Priežasčių sunegaluoti – begalės: sugedusi mėsa ar kiti užkančiai, toksiškos medžiagos, skirtos laužui užkurti ir, žinoma, erkės. Dabar, stokodami laiko, mažai kas mėsą šašlykams marinuojasi patys.

Vidutinei oro temperatūrai pakilus iki +5°C, erkės tupi prisikabinusios prie augalų stiebų ir laukia savo aukų – mūsų. Ne visada galime nuo jų pasislėpti, tad privalome apsiginkluoti žiniomis. Apie erkių perduodamus erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kurios beje, yra visiškai skirtingos ligos, esame girdėję ne vienas, randame pakankamai informacijos apie jų simptomus ir gydymą.

Nespėjus įsibėgėti pavasariui, du vilniečiai jau kreipėsi pagalbos į medikus dėl erkių įkandimų. Deja, abi aukos nebuvo pasiskiepijusios nuo erkinio encefalito. Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad susiklosčius tokiai situacijai, lieka tik neramiai laukti ir stebėti – ar nepasirodys pirmieji ligos simptomai. Mat įkandus erkei, jokių profilaktinių priemonių nei prieš Laimo ligą, nei prieš erkinį encefalitą nėra.

Visą žiemą laukėme pavasario. Ne kalendorinio, o tikrojo. Kai daug saulės, šviesaus giedro dangaus ir šilto oro. Deja, šis ilgai lauktas metas vis niekaip neateina, o ir atėjęs daugumai žmonių dažnai tampa nemalonumų kupinu laiku. Užklumpa naujos ligos, paūmėja seni lėtiniai negalavimai. Žinokite ir būkite sau dėmesingesni! Per nervus į skrandį Ko gero, labiausiai paplitusi pavasario sezono liga – opaligė.

Atėjus pavasariui, žmonės vis dažniau būna gamtoje. Kad poilsis būtų ne tik smagus, bet ir saugus, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Serologinių tyrimų skyriaus vedėja Jūratė Buitkuvienė  informuoja  apie joje tykantį pavojų – erkes ir jų sukeliamas ligas. Erkių per paskutinįjį dešimtmetį pagausėjo 9,3% . Pasaulyje yra apie 850 erkių rūšių, o 8 rūšys yra įvairių ligų sukėlėjų pernešėjai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) statistiniais duomenimis, 2011 m. užfiksuota 23 proc. mažiau susirgimų erkiniu encefalitu nei 2010 m. Tačiau gydytojai infektologai šiems skaičiams neteikia per daug reikšmės – svyravimai priklauso nuo konkrečių metų klimato, kuris daro įtaką erkių aktyvumo periodo trukmei. Be to, registruojami tik tie atvejai, kai encefalitas būna paveikęs susirgusiųjų centrinę nervų sistemą.