„Jei galėčiau išvykti iš Rusijos dabar, tą ir padaryčiau. Bet negaliu mesti darbo“, – sako Andrejus.
Jis jau negali leisti sau pasiimti būsto paskolą Maskvoje, nes palūkanų normos buvo gerokai padidintos. Milijonai tokių rusų kaip jis pradeda jausti Vakarų ekonominių sankcijų, skirtų nubausti šalį už karą kaimyninėje Ukrainoje, poveikį, rašo BBC.
„Planuoju kuo greičiau susirasti naujų klientų užsienyje ir išsikraustyti iš Rusijos su pinigais, kuriuos kaupiau pradiniam įnašui, – sako 31 metų pramonės dizaineris. – Man čia baisu – žmonės buvo suimti už pasisakymus prieš „partinę liniją“. Man gėda, aš net nebalsavau už valdančiuosius.“
Kaip ir kitų pašnekovų, saugumo sumetimais neatskleidžiamos žmonių vardai ir pavardės, nerodomi veidai. Kai kurie vardai buvo pakeisti.
Dabar Rusijai taikomos sankcijos įvardijamos kaip ekonominis karas – jomis siekiama izoliuoti šalį ir sukurti joje gilią recesiją. Vakarų lyderiai tikisi, kad precedento neturinčios priemonės pakeis Kremliaus mąstymą.
Paprasti rusai praranda santaupas. Jų gyvenimas jau yra sutrikdytas. Sankcijos kai kuriems Rusijos bankams apima jų atjungimą nuo „Visa“ ir „Mastercard“, taigi, ir „Apple Pay“ bei „Google Pay“.
Darijus (35), projektų vadovas Maskvoje, sakė, kad tai reiškia, jog jis negali naudotis metro.
„Visada atsiskaitau telefonu, bet jis tiesiog neveikė. Buvo ir kitų žmonių, susiduriančių su tą pačią problema. Paaiškėjo, kad užtvarus valdo VTB bankas, kuriam taikomos sankcijos ir kuris negali priimti „Google Pay“ ir „Apple Pay“.
„Turėjau nusipirkti metro kortelę, – sakė jis BBC. – Šiandien taip pat negalėjau atsiskaityti parduotuvėje – dėl tos pačios priežasties.“
Rusams rublio kursas jau seniai buvo opi problema. Dešimtajame dešimtmetyje, po Sovietų Sąjungos žlugimo, doleris buvo vienintelė stipri valiuta, kuria rusai kaupė savo santaupas – saugiausia buvo laikyti po čiužiniu.
Kai 1998 m. prezidento Boriso Jelcino vyriausybė nebegalėjo mokėti šalies skolų ir gyventojai masiškai prarado pinigus, tie, kurie miegojo ant savo pinigų, jautėsi geriau.
Tačiau per ateinantį dešimtmetį įvairios centrinio banko priemonės padėjo nuraminti rusus dėl rublio. Pradėjo augti indėliai, dedami Rusijos valiuta, ir pinigų kiekis, kurį rusai investavo į Rusijos įmonių akcijas.
Nepaisant to, bet kuriuo metu, kai kyla neaiškumų, rusai visada bėga prie artimiausio bankomato išsiimti dolerių. Šį kartą nebuvo kitaip.
Kai tik praėjusią savaitę prasidėjo karas prieš Ukrainą, rusai pradėjo plūsti prie kasų, prisimindami ankstesnių krizių pamokas.
Į trisdešimtmetį įkopęs Ilja (vardas pakeistas) ką tik baigė mokėti būsto paskolą Maskvoje. Jis sako negalintis persikelti.
„Kai prasidėjo viskas Donbase, nuėjau prie bankomato ir išėmiau „Sberbanke“ turėtas santaupas doleriais. Dabar tiesiog laikau jas po pagalve, – pasakojo jis. – Likusios mano santaupos vis dar yra bankuose: pusė doleriais, o likusios rubliais. Jei reikalai pablogės, išsiimsiu daugiau. Bijau, nes laukiu vagysčių bangos. Bet yra kaip yra“.
