• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson antradienį pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jos vyriausybė nori stiprinti šalies gynybos pajėgumus, išaugus „bendram grėsmės lygiui“.

Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson antradienį pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jos vyriausybė nori stiprinti šalies gynybos pajėgumus, išaugus „bendram grėsmės lygiui“.

REKLAMA

„Reikia stiprinti Švedijos gynybos pajėgumus, reikia vykdyti persiginklavimą“, – sakė premjerė per televiziją transliuotame kreipimesi į švedus.

„Švedijai reikalinga stipri gynyba“, – sakė M. Andersson ir paskelbė, jog bus inicijuotos derybos dėl papildomų išteklių.

„Švedijai nėra iškilusi tiesioginė ginkluoto užpuolimo grėsmė, tačiau bendras grėsmės lygis yra padidėjęs“, – kalbėjo premjerė.

Pasibaigus Šaltajam karui Švedija apkarpė karines išlaidas. Tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos Švedijos parlamentas uždegė žalią šviesą didinti gynybos išlaidas.

REKLAMA
REKLAMA

2017 metais Švedija grąžino privalomąją karinę tarnybą, o 2018-ųjų sausį vėl dislokavo įgulą Gotlando saloje Baltijos jūroje.

REKLAMA

Spalį šalis paskelbė per ateinančius ketverius metus karines išlaidas padidinsianti 40 proc. ir 2021–2025 metų gynybos biudžetui papildomai skirsianti 27 mlrd. Švedijos kronų (2,5 mlrd. eurų).

Švedija nepriklauso NATO, tačiau glaudžiai bendradarbiauja su Aljansu.

Visgi pastarosiomis savaitėmis Švedijoje, kaip ir kaimyninėje Suomijoje, vėl užvirė diskusijos apie narystę NATO.

Visuomeninio transliuotojo SVT atliktas viešosios nuomonės tyrimas parodė neregėtai didelę paramą narystei NATO. Remiantis praėjusį penktadienį paskelbtais apklausos rezultatais, už prisijungimą prie Aljanso pasisako 41 proc. šalies gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų