lenkimas terminas, reikšmė

lenkimas (2)
1. -> lenkti (veiksmas).
2. sulenkiama sąnario vieta, lenkmuo lenk|ti, ~ia, ~ė
1. prž. linkti 1: Obuoliai ~ė obelų šakas. Lenk medį, kol jaunas (flk.) .|prk.: Senatvė ~ia pečius.|sngr.: Medžiai ~iasi pavėjui.
2. prž. linkti 2: L. lanką.
3. prž. linkti 3: Krovinys vežimą ~ia.
4. einant daryti vingį, vengiant susitikti, šalintis: Barasi su visais, nė vieno nelenkia(nepraleidžia).Saulė kelmo nelenkia( flk. vienodai šviečia).|sngr.: Blogų žmonių ~is iš tolo. Mėšlo ~is ne dėl baimės - dėl smarvės (flk.) .
5. pasivijus pro šalį eiti, bėgti, važiuoti: Bėgdamas jis visus ~ia. Važiuotą l. iš kairės pusės.|prk.: Jaunesnė vyresnę ~ė (pirmiau ištekėjo).
6. vynioti siūlus nuo ritės ant lankčio: Verpalus l.
7. šnek. gerti: Taurelę (burnelę) l. ~ėjas, ~ėja dkt. (1) ~imas (2) Žiūrėk {lenkti} [ linkti 1 ] [ linkti 2 ] [ linkti 3 ]