laikyti terminas, reikšmė

laikyti, laiko, laikė
1. turėti neleidžiant kristi ar ištrūkti: Rankoje lazdą l. Vaiką l. už rankos. L. arklį už pavadžio.
2. turėti naudai: Laikė krautuvę. Laikė berną, mergą, nuomininkų. Ūkis laiko daug karvių. Avis laikome vilnoms. Sodą, bičių l. Šuo laikomas loti.
3. duoti pragyvenimą: Vaikai laiko tėvus.
4. turėti padėjus, neleisti, neeikvoti, palikti, duoti būti: Pinigus banke laiko. Grūdai klėtyje laikomi. L. ką paslaptyje. Tėvų papročius l. Duoną laikyk rytojui, ne darbą (flk.) . Nelaikyk už dantų - supus (pasmirs) (flk.) .
5. turėti kokioje padėtyje, būklėje: Butą švariai l. Langą atvirą l. Dirvą laiko pūdymu. Kojas laikyk šiltai, pilvą - lengvai, būsi sveikas (flk.) .
6. būti atrama, remti: Lubas laiko keli stulpai.
7. manyti esant kuo, turint tam tikrų ypatybių: L. ką išmintingu. Jis laikomas doru žmogumi. L. pareiga, garbe. L. ką šunimi, šuns vietoje.
8. būti atspariam, nepraleisti: Medinė siena gerai laiko šilumą.
9. būti tvirtam: Geri batai ilgai laiko. Sveikata dar laiko. 10. trukti: Šaltis ilgiau kaip savaitę nelaikys. ^ Egzaminą l.(būti egzaminuojamam). laikymas (1) laikytoj|as, ~a dkt. (1)