kliūti terminas, reikšmė

kliūti, kliūva, kliuvo
1. judant už ko nors kabintis: Šakos kliuvo už kepurių. Kojos kliūva už slenksčio.|prk.: Kalba kliūva(užsikerta).
2. būti kliūtimi, kliudyti, trukdyti: Nekliūva man šitie medžiai. Kuo tau kliūva tie vaikai? Pasitrauk, tu man kliūvi!
3. pataikyti, tekti: Kulka į pat širdį kliuvo.
4. tekti, gauti: Jam dovana kliuvo už išradimus.
5. gauti (mušti, barti);
nukentėti: Jau tau klius nuo tėvo(gausi lupti).Kam klius, kam neklius, o tam striukiui beuodegiui vis klius (flk.) . kliuvimas (2)