kailis terminas, reikšmė

kail|is (1) plaukuota gyvulio oda: Avies, vilko, šuns, lapės k. Skreba kaip senas k.|prk.: Neteisk kito, kol jo ~yje (padėtyje)nesi buvęs. Devynis ~ius lupti(išnaudoti).Į ~į duoti, krėsti, pilti(mušti).Į ~į gauti(būti mušamam).Į ~į įdėti(prilupti).Iš ~io nertis(labai stengtis).~į austi, dirti, engti, kaišti, karšti, kedenti, mauti, nerti, rumžti, skusti, šukuoti, vėtyti(mušti, perti).~į išdirbti, išdulkinti, išengti, iškaršti, išlupti, išpliekti, išprausti, ištaisyti, išvanoti, išvelėti, nukaršti, nulupti, numauti (prilupti, išperti).~į įduoti, įkišti(pakliūti į bėdą).~į išversti( niek. pakeisti pažiūras, įsitikinimus).~į nešti(sprukti).~į sukti(gelbėtis).K. šiaušiasi (labai baisu). Nedoro ~io(piktas).Sveiką ~į išnešti(laimingai iš pavojaus, iš bėdos išsisukti). Vilkas avies ~iu(apsimetęs geras)