kliautis terminas, reikšmė

1 kliau|tis, ~ties m. (1)
1. priežastis prikibti, priekabė: Kas nori muštis, ras ir ~tį (flk.) . ~čių (~ties) ieškoti.
2. psn. pasitikėjimas, pasikliovimas;
sutikimas.
3. žr. kliauda.
4. žr. kliūtis 2 kliau|tis, ~nasi (~jasi), kliovėsi
1. laikytis (ppr. su ne-): Šiluma pirkioje nesikliauna. Statinės šulai nesikliauna. Jam pinigai neilgai ~nasi: bematant išleidžia.
2. pasitikėti: Tavimi nebesikliausiu. Gali mano žodžiu k. kliovimasis (1) Žiūrėk {kliauda} [ kliūtis ]