kibyti terminas, reikšmė

kibyti, kibo, kibė
1. žem. prž. kibti 1: Kibius k. į drabužius.
2. žem. lipdyti, klijuoti: K. sienas, popierių kib|ti, kimba, ~o
1. kabintis, segtis, lipti: Sakai kimba prie rankų.
2. lipti (apie ligas): Liga kimba žmogui (prie žmogaus).
3. griebti, tverti: Į plaukus kam k. Šuo į koją ~o. Žuvis kimba.
4. priekabių ieškoti, įkyriai lįsti, kabinėtis: Ko tu kimbi prie manęs? Kimba prie merginų.
5. prk. kabintis, mestis, pritapti: Šaltis į nagus kimba. Jam juokas kimba.
6. prk. imti ką smarkiai veikti, sukrusti: K. į darbą, į mokslą. kibimas (2) Žiūrėk: [ kibti 1 ]