kelmas terminas, reikšmė

kelm|as (3)
1. apatinė medžio (ar kito augalo) kamieno dalis su šaknimis: Miškas iškirstas, likę vieni ~ai, ~eliai.
2. keras, krūmas, augalas su kamienu ir šaknimis: Serbentų k. Daug bulvių ~e. Javai iš ~o virsta(labai geri).
3. etnogr. skobtinis avilys;
bičių šeima, bitės: Gavo bičių ~ą.
4. prk. šeima, giminė: Jie vieno ~o.
5. arklo, verpiamojo ratelio ar šiaip kurio padargo pagrindas, prie kurio pritvirtintos kitos dalys.
6. muz., etnogr. mušamasis instrumentas - medinis graižas (seniau - išskobtas kelmas), užtrauktas oda.
7. b. menk. apsileidęs, nerangus žmogus: Jis tikras k. Apsileidęs kaip k. Gyvas k.(labai daug).~ais krauti(keikti).~ai nematė(tiek to).K. žino. (nežinia). Kuris k.(klausiant nustebus, supykus).Ne iš ~o spirtas(nekvailas).Neraus k.(negriebs galas).Po ~ais(keiksmas).Po ~u augęs (kvailas)