kaupikas terminas, reikšmė

kaupikas (2) žr. kauptuvas kaup|ti, ~ia, ~ė
1. kaupą daryti, kasti į krūvą.
2. apkasinėti, kaupuoti: Jie bulves ~ia.
3. prk. telkti, rinkti: K. jėgas, dėmesį. K. kapitalą.|sngr.: Kartėlis ~ėsi jo širdyje. ~ėjas, ~ėja dkt. (1) ~ikas, ~ikė dkt. (2) ~imas (2) ~imasis (1) Žiūrėk {kauptuvas}