kas terminas, reikšmė

kas įv.
1. klaus.: Kas atsitiko? Kas gi tu per vienas? O man kas darbo (nerūpi).Kas ten? Ko tu nori? Kieno čia būta? Kam (kuriam asmeniui)šiandien budėti? Kuo gi jis tau nusidėjo?
2. sant.: Kas kitam kilpas spendžia, tas pats įkliūva (flk.) . Kieno duoną valgai, to ir giesmę giedok (flk.) . Ne visa auksas, kas auksu žiba (flk.) . Ko sau nenori, to ir kitam nedaryk (flk.) .
3. nežym.: Jį retai kas telankė. Ar buvo kas atėjęs? Kas kas, o jis tai visada išmoksta. Kas ateina, kas ne, o jis visada. Pasiimk ką pietums. Gal ką gera pasakysi?
4. pažym.: Kas mielą dienelę jis čia lankosi. Guli kas(kiekvienas)savo lovoje. Kas rytelis vakarėlis į darželį ėjau (d.) .
5. nusistebėjimui reikšti: Avižos, kas avižos! Kas juoko buvo iš tų kalbų! Kas tų rūtų žalumas!
6. nebuvėliui veiksniui reikšti: Nėra kas padedąs(nėra pagalbininkų).Atsiras kas padarąs. Nėra kas pjauna(nėra ko pjauti, nėra žolės;
nėra pjovėjo).Visi išvažiuoja, nebus kas namie pasilieka. Ką tik(visai neseniai).Ką (ko) tik ne (bemaž, beveik).Kur ten kas(toli).Kur kas(daug labiau)