kalė terminas, reikšmė

kalė (4)
1. šunų patelė: K. su šuniukais.
2. prk. niek. liežuvininkė, nerimta moteris kalti, kala, kalė
1. kūju mušant varyti, smeigti: Kuolą, baslį kala į žemę. Vinį k. į sieną.
2. metalą plakti: Kalk geležį, kol karšta (flk.) .
3. gaminti plakant, mušant: Senovėje pinigus kalte kaldavo.|prk.: Eiles k.
4. ploti, aštrinti: Dalgį, girnas k.
5. kalenti: Gandras su snapu kalė. Žiogeliai kalė pievoje.
6. prk. nuolat sakyti, įkalbinėti: Tol kalė, kol padarė.
7. prk. mechaniškai mokytis: Mokinys pamokas kala.
8. prk. uždirbus dėti, taupyti: Kala kapeiką prie kapeikos. kalėj|as, ~a dkt. (1) kalik|as, ~ė dkt. (2) kalimas (2)