kalbėti terminas, reikšmė

kalbė|ti, kalba, ~jo
1. mokėti kalbą, galėti ja bendrauti: K. tarmiškai. Vaikas dar nekalba.
2. bendrauti kalba, šnekėti: Lietuviškai k. Balsu, tyliai, aiškiai, pašnibždomis k. Trumpai kalbant, reikalas svarbus. Kalbamosios valandos. Meiliuosius žodelius ~jo (d.) . Kalba kaip iš knygos(aiškiai, sklandžiai).Kalba kaip iš medžio iškritęs (kvailai). Daug žinok, maža ~k. Kas daug kalba, mažai dirba. ÄŒia kalbant, čia paliekant (prašant nepasakoti, kas kalbėta).|sngr.: Kalbasi susitikę.
3. prk. rodyti, liudyti: Faktai aiškiai kalba.
4. atmintinai sakyti;
prš. skaityti 1: K. poterius. ~jimas (1) ~jimasis (1) ~tojas, ~toja dkt. (1)
1. kas kalba, šneka.
2. kas sako viešą kalbą Žiūrėk: [ skaityti 1 ]