eteris terminas, reikšmė

eter|is (1)
1. senovės graikų mitologijoje - viršutinis skaidriausias oro sluoksnis, dievų buveinė.
2. knyg. oro erdvė - radijo bangų sklidimo terpė: ~yje - nauja daina. Eiti į ~į, priimti iš ~io, perduoti į ~į.
3. fiz., fil. istor. tariamoji tarpinė aplinka, pripildanti pasaulio erdvę ir tarpus tarp medžiagos dalelyčių.
4. chem. labai lakus, stipraus kvapo skystis