Stoicizmas reikšmė

stoicizmas [gr. stoa — portikas, kuriame mokė Zenonas]:
1. antikinės filosofijos srovė, pagrindiniu tyrimo objektu laikiusi etiką, pagal kurią aukščiausias gėris esanti dora, suvokiama kaip gyvenimas, atitinkantis proto reikalavimus, laimės ir laisvės sąlyga — mokėjimas save valdyti;
2*. susivaldymas, dvasinė pusiausvyra;
tvirtumas, ištvermingumas, ištikus nelaimei.