stabilizatorius reikšmė

stabilizãtorius [stabilis],
įtaisas, prietaisas, darantis ką nors pastovų, kuo mažiau kintantį: 1. aerodinaminis paviršius, suteikiantis skrendančiam lėktuvui, dirižabliui, raketai, minai pastovumą;
2. giroskopinis įrenginys, mažinantis laivo supimą;
3. elektrotechnikos įtaisas, automatiškai palaikantis tam tikrą, dažnį arba srovės stiprumą nepriklausomai nuo jų svyravimų maitinimo tinkle ir leistinų apkrovos kitimų;
4. chem. medžiaga, lėtinanti plastikų, gumos irimą.