solecizmas reikšmė

solecìzmas [lot. soloecismus < gr. soloikismos, pagal Solų (gr. Soloi) — sen. Atėnų kolonijos, kalbėjusios negryna gr. kalba, pavadinimą],
sintaksės klaida, dažn. sintaksės barbarizmas, pvz., „kad pasiekti tikslą" vietoj „norint pasiekti tikslą";
vart. ir kaip stilistinė priemonė.