sintezė reikšmė

siñtezė [gr. synthesis – sujungimas, sudarymas, derinimas]:
1. įv. elementų, objekto dalių jungimas į visumą;
2. G. V. F. Hėgelio filosofijoje – aukščiausias vystymosi laipsnis, išsprendžiąs ankstesnių stadijų (tezės ir antitezės) prieštaravimus;
3. chem. junginių gavimas iš kt. chem. sandaros medžiagų;
4. vienovė, derinys, junginys;
5. paskutinis mašininio vertimo etapas – frazės sudarymas ta kalba, į kurią verčiamas tekstas;
dirbtinių kalbos garsų produkavimo akustinėmis priemonėmis, pvz., kalbos sintezatoriais, procesas.