ostinato reikšmė

ostinato [it. atkaklus, įkyrus],
to paties melodinio arba ritminio motyvo kartojimas per visą muz. kūrinį, jo dalį ar epizodą;
plačiai vartotas XV—XVI a. polifoninės muzikos kūriniuose;
būdingas XVI a. instrumentinių kūrinių žemiausiajam balsui.