obliteracija reikšmė

obliterãcija [lot. obli(t)teratio — ištrynimas, sunaikinimas]:
1. augalo kai kurių ląstelių susiplojimas arba išnykimas, tarpuląsčių užsikimšimas;
2. med. kurio nors organo, pvz., pleuros, ertmės arba spindžio užsikimšimas, užaugimas.