Terminų žodynas
| Tarptautiniai žodžiai
| Vardai, vardų reikšmės
| Pavardės
| Sapnininkas, sapnų reikšmės
| Vietovardžiai
opozicija reikšmė
opozicija [lot. oppositio — prieštaravimas, priešprieša]:
1. priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kt. politikai, kt. pažiūroms;
2. partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos nuomone, prieštaraujanti daugumos politikai;
3. log. teiginių santykiai (prieštaraujantieji, priešingieji, popriešingieji, subordinuotieji), kuriuos grafiškai vaizduoja log. kvadratas;
4. grožinės literatūros kūrinio struktūros elementų (garsų, žodžių, vaizdų, scenų, veikėjų paveikslų) tarpusavio priešprieša, lemianti formos raiškumą ir turinio prasmingumą;
5. lingv. dviejų ar daugiau tos pačios rūšies kalbos vienetų (pvz., fonemų, žodžių) vartojimas toje pačioje pozicijoje, skiriantis didesnių kalbos vienetų (pvz., žodžių, sakinių) reikšmę ar variantus;
6. astr. išorinės planetos konfigūracija, kurios momentu Žemė yra tarp planetos ir Saulės;
7. ypatinga vienoje vertikalioje (kartais ir gulstinėje) linijoje stovinčių šachmatų karalių ir šaškių (tik vertikaliojoje linijoje) padėtis, leidžianti arba neleidžianti užimti tam tikrą poziciją, dažnai lemianti pergalę arba pralaimėjimą.
1. priešinimasis, savo pažiūrų, politikos priešpriešinis iškėlimas kuriai nors kt. politikai, kt. pažiūroms;
2. partija arba grupė, nesutinkanti su daugumos nuomone, prieštaraujanti daugumos politikai;
3. log. teiginių santykiai (prieštaraujantieji, priešingieji, popriešingieji, subordinuotieji), kuriuos grafiškai vaizduoja log. kvadratas;
4. grožinės literatūros kūrinio struktūros elementų (garsų, žodžių, vaizdų, scenų, veikėjų paveikslų) tarpusavio priešprieša, lemianti formos raiškumą ir turinio prasmingumą;
5. lingv. dviejų ar daugiau tos pačios rūšies kalbos vienetų (pvz., fonemų, žodžių) vartojimas toje pačioje pozicijoje, skiriantis didesnių kalbos vienetų (pvz., žodžių, sakinių) reikšmę ar variantus;
6. astr. išorinės planetos konfigūracija, kurios momentu Žemė yra tarp planetos ir Saulės;
7. ypatinga vienoje vertikalioje (kartais ir gulstinėje) linijoje stovinčių šachmatų karalių ir šaškių (tik vertikaliojoje linijoje) padėtis, leidžianti arba neleidžianti užimti tam tikrą poziciją, dažnai lemianti pergalę arba pralaimėjimą.