normalizacija reikšmė

normalizãcija [↗ normalus]:
1. normalios padėties nusistojimas, įvedimas;
2. normos, pavyzdžio nustatymas, remiantis atitinkamais apskaičiavimais;
3. tas pat, kas standartizacija tam tikroje pram. šakoje arba įmonėje, pvz., plačiai vartojamų detalių (guolių, varžtų, veržlių) tipų nustatymas;
4. plieno terminio apdirbimo būdas: įkaitinamas iki 750—950 °C, palaikomas toje temperatūroje ir ataušinamas ore;
taip susidaro smulkiagrūdė struktūra, plienas yra stipresnis, didesnio smūginio tąsumo, lengviau apdirbamas;
5. slankiojo kablelio skaičių transformavimas į skaičiavimo mašinai tinkamą tipinį skaičių pavidalą.