Natūralizmas reikšmė

natūralizmas [pranc. naturalisme < lot. naturalis — įgimtas, gamtinis]:
1. XIX a. paskutinio ketvirčio literatūros, teatro, dailės srovė, kurios pagrindinis principas buvo objektyvus ir tikslus tikrovės vaizdavimas;
natūralistai socialinius prieštaravimus laikė biologinės kovos dėl būvio išraiška, daug dėmesio skyrė veikėjų fiziologinei prigimčiai, liguistiems psichikos reiškiniams, detaliai vaizdavo vargingųjų visuomenės sluoksnių buitį, reiškė demokratines idėjas;
2. paviršutiniškas, be gilesnio idėjinio įprasminimo, tikrovės, ypač buities ir niūrių, liguistų gyvenimo reiškinių (smurto, žiaurumo, sekso) vaizdavimas meno kūriniuose;
tokių tendencijų yra įvairių laikotarpių literatūroje, teatre, dailėje;
3. filos. kryptis, tikrovę aiškinanti natūraliomis priežastimis, jos reiškinius — gamtos dėsniais;
4. sociologijos kryptis, visuomenę laikanti gamtos dalimi, gamtos dėsnius — lemiančiais visuomeninius procesus.