neutralus reikšmė

neutralùs [lot. neutralis < neuter — nei vienas, nei kitas;
nė vienas iš dviejų],
nedalyvaujantis ginče, kovoje;
nesąveikaujantis, neveiklus: 1. išlaikantis politikos neutralitetą;
2. chem. nesukeliantis nei rūgščios, nei šarminės reakcijos;
3. fiz. neelektringas, neįelektrintas;
4. lingv. neturintis stilistinio emocinio atspalvio, pvz., valgyti, palyginti su ėsti, triaukšti, maumoti.