neutralizacija reikšmė

neutralizãcija [↗ neutralus],
darymas(is) ko nors neutralaus: 1. tarptautinės sutarties nustatytas teritorijos arba jos dalies teis. režimas, draudžiantis joje statyti kar. įtvirtinimus, steigti užsienio kar. bazes;
2. tam tikros valstybės neutraliteto paskelbimas;
3. chem. tirpalo rūgštingumo mažinimas bazėmis arba šarmingumo mažinimas rūgštimis;
4. lingv. kalbinės opozicijos (dažn. fonologinės) išnykimas tam tikroje pozicijoje, pvz., rusų k. fonemų „o" ir „a" neskyrimas nekirčiuotuose skiemenyse: „нoгa" (tariama „нaгá" — koja ir „нaгá"— nuoga).