Forma reikšmė

fòrma [lot. išvaizda, pavidalas]:
1. išorinis daikto pavidalas, kontūrai;
2. ko nors sutvarkymas, sandara, pvz., valdymo Δ;
3. nustatytas ko nors pavyzdys;
šablonas;
4. Aristotelio filosofijoje — aktyvioji būties pusė;
5. lingv. lytis, gramatinių kategorijų, žodžių ir sakinių tarpusavio santykių išorinio reiškinio priemonė;
6. meno kūrinio išraiškos priemonių visuma, vaizdavimo būdas;
7. įtaisas su tuštyme, kuri pripildoma kokios nors medžiagos ir suteikia gaminiui norimą pavidalą, pvz., metalo liejimo, gelžbetonio gamybos, kepimo Δ;
8. spst. spaudos forma — paviršius su iškiliuoju, giliuoju arba plokščiuoju originalo atvaizdu, parengtas spausdinti;
9. mat. homogeninis kelių kintamųjų daugianaris, pvz., kvadratinė Δ (daugianaris, kurio kiekvienas narys yra koeficiento ir kintamojo kvadrato arba dviejų skirtingų dauginamųjų sandauga);
10. sportininko pajėgumas tam tikru metu;
11.* ko nors regimybė, formalumas.