Fariziejus reikšmė

fariziẽjus [gr. pharisaios < hebr. perūšim — atsiskyrusieji]:
1. žmogus, priklausęs Judėjos rel. polit. srovei, gynusiai smulkiųjų ir vidutinių žemvaldžių, pirklių ir amatininkų interesus (II a. pr. m. e.—II m. e. a.);
pasižymėjo uždarumu, daugiau rūpinosi išoriniu religingumu;
2*. veidmainis, šventeiva.