fazė reikšmė

fãz‖ė [gr. phasis — patvirtinimas, pasirodymas]:
1. kurio nors reiškinio formos ar būvio kitimo momentas;
kokio nors kitimo stadija, tarpsnis;
2. ist. proceso laikotarpis;
3. termodinaminės sistemos dalis, kurios fiz. ir chem. savybės, nepriklausančios nuo medžiagos kiekio, yra visuose taškuose vienodos, pvz., skysčio ir jo garų sistema sudaro dvi ~es;
4. virpesių ir bangų teorijoje — vienas dydžių, apibūdinančių virpesius kiekvienu laiko momentu;
5. elektrotechnikoje — viena kintamosios srovės grandinių, sudarančių daugiafazę el. sistemą;
6. astr. kurio nors periodinio reiškinio momentas;
susijęs su dangaus kūno, kurį apšviečia Saulė, pavidalo kitimu, pvz., Mėnulio Δ, planetų Δ.