bunčiukas reikšmė

bunčiùkas [ukr. bunčiuk < turkų k. buncuk — arklio uodega]:
1. medinė lazda, užsibaigianti rutuliu arba smaigaliu, papuoštu ašutais ir 2 sidabriniais šepetėliais;
vartotas turkų, totorių, kazokų kaip kar. valdžios ženklas;
Ukrainoje ir Lenkijoje — atamano arba etmono valdžios ženklas;
2. kar. orkestrų mušamasis (purtomas) muz. instrumentas — ant koto pritvirtinta medinė svirtelė (skersinis) su varpeliais arba skardos plokštelėmis.