Banda reikšmė

bánda [it. būrys]:
1. pučiamųjų muz. instrumentų ansamblis, operos spektakliuose pagrečiui su orkestru grojantis scenoje, užkulisyje ar kt. vietoje;
2. džiazo ar kt. pramoginis ansamblis, sudarytas daugiausia iš pučiamųjų instrumentų;
3. vienos rūšies muz. atlikėjų grupė.