blokada reikšmė

blokadà [angl. blockade]:
1. valstybės, jos dalies, pvz., miesto, arba valstybių grupės polit., kar., ek. izoliavimas, arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas;
2. organo arba sistemos funkcijos nutrūkimas ar nutraukimas.