bazė reikšmė

bãzė [gr. basis — pagrindas]:
1. pagrindas, pamatas, atramos taškas;
2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis;
3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė Δ, turistų Δ;
4. įstaigos tipas;
rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių Δ, knygų Δ, ekskursijų Δ;
5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma;
6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu;
7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema;
8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies;
jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys;
9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba apdirbama arba pagal kuriuos ji orientuojama kt. detalių atžvilgiu;
10. tranzistoriaus sritis, esanti tarp emiterio ir kolektoriaus;
11. chem. junginys, turintis hiroksilo grupę — OH;
12. geogr. erozijos Δ — baseino, į kurį įteka vandens srovė, lygis;
13. lingv.artikuliacijos Δ — tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms.