arsis reikšmė

árs‖is [gr. pakėlimas]:
1. antikinėje eilėdaroje — stiprioji pėdos dalis, t.y. turintis dinaminį iktą skiemuo, pvz., chorėjo pirmasis skiemuo, anapesto — trečiasis;
sen. graikai ~io terminą vartojo priešinga (tezio) reikšme — nekirčiuotiems pėdos skiemenims žymėti;
2. silpnoji muz. kūrinio takto dalis.