aberacija reikšmė

aberãcija [lot. aberratio — nukrypimas]:
1. fiz. optiniais prietaisais gaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti, spalvotų kontūrų);
2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos šaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito atžvilgiu;
3. biol. individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo;
4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradę, trūkus visai chromosomai (chromosominė Δ) arba tik chromatidei (chromatidinė Δ);
5. med. nukrypimas, netaisyklingumas.