ansamblis reikšmė

ansámblis [pranc. ensemble — kartu]:
1. harmoninga visuma;
2. scenos, estrados ar kt. kūrinio atlikimo meninė darna, stiliaus vientisumas;
3. kelių dainininkų dainavimas vienu metu operoje, kantatoje, oratorijoje;
4. vokalinis arba instrumentinis muz. kūrinys nedideliam atlikėjų skaičiui;
5. scenos kūrinių atlikėjų kolektyvas;
instrumentininkų, dainininkų grupė;
6. vientisos archit. kompozicijos ir stiliaus statinių bei įrenginių kompleksas;
7. visuma aprangos dalių ir elementų (drabužių, apavo, galvos apdangalo, papuošalų), kurie gražiai tarp savęs dera ir vienas kitą papildo;
8. fiz. visuma, pvz., fazinis Δ (fazinės erdvės taškų visuma, teoriškai nusakanti galimas sistemos mikroskopines būsenas).