anabiozė reikšmė

anabiòzė [gr. anabiōsis — atgijimas]:
1. laikina organizmo (augalo, gyvūno) būsena, kai beveik nutrūksta medžiagų apykaita ir nematyti gyvybės požymių;
būdinga daugiausia bestuburiams (yra jų prisitaikymas išgyventi nepalankiomis aplinkos sąlygomis);
2. maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų ir fermentų veiklos susilpninimas šaldymu, laikymu anglies dioksido atmosferoje, druska, cukrumi ir kt. chem. medžiagomis.