aliteracija reikšmė

aliterãcija [lot. ad — prie, link + littera — raidė],
vienodo skambesio priebalsių (ppr. žodžių pradžios) kartojimasis poezijos kūrinio eilutėje, frazėje, strofoje, pvz.: „rymo ramunėlė rudenio arimuos".— S. Nėris.