Lietuvos verslas

Šiaulių banko grupė pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 22,5 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 17 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku. Veiklos pelnas prieš vertės sumažėjimą ir pelno mokestį siekė 30 mln. eurų – 10 proc. daugiau (27,3 mln. eurų), pirmadienį pranešė bankas. Banko grynosios palūkanų pajamos augo 12 proc. iki 39,6 mln. eurų, o grynosios paslaugų ir komisinių pajamos – 40 proc. ir siekė 6,5 mln. eurų.

Jau gretai „Mano BŪSTO“ klientai įvairiais skaitmeniniais kanalais gaus visą informaciją apie jų daugiabučiuose planuojamus bei vykdomus darbus, įvykusias avarijas, jų likvidavimo trukmę, darbų pabaigą. Tai leis užtikrinti, jog kuo daugiau gyventojų žinotų, kaip prižiūrimas jų turtas.

Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas.  Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau Seime teigė, kad draudimo paslaugoms pagal Europos Sąjungos teisę negalima taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tačiau ji neatmetė galimybės joms taikyti specifinį mokestį.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ turi vykdyti sutartį, pagal kurią skambučiai trumpuoju numeriu 1501 turi būti nukreipiami į konkurentės „Bitės“ aptarnavimo centrą, nusprendė teismas.  Apeliacinis teismas balandžio 23 dieną panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 metų gruodžio sprendimą ir pripažino bendrovių 2022 metų rugpjūčio sutartį galiojančia bei įpareigojo „Tele2“ ją vykdyti.

Kelių mokestis Lietuvoje visiems vairuotojams be išimties. Būtent tokį pakeitimą siūlo įgyvendinti kai kurie politikai. Tačiau tam pritaria ne visi ir tikina, kad tai būtų tik papildoma našta gyventojams. Skirtingose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, kai kurioms transporto priemonėms yra taikomas kelių mokestis.

Jei darbdavys jus atleistų ne dėl jūsų kaltės, jis turėtų sumokėti jums išeitinę išmoką. Vis tik, jeigu toje darbovietėje dirbote gan ilgai, jums gali priklausyti dar viena, pvz., 3,3 tūkst., 4,9 tūkst. eurų ar net didesnė išmoka. Tačiau dėl jos reikia kreiptis laiku. Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, reikia būti išdirbus vienoje darbovietėje bent 5 metus ir per 12 mėnesių nuo atleidimo suspėti kreiptis į „Sodrą“, nors tą daryti reikia ne visiems. Be to, beveik 80 proc.

Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.  Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, „Sodra“ pati turi galimybių išieškoti iš skolininkų negautas PSD įmokas.   „Žymiai mažiau „Sodros“ bylų yra perduodama antstoliams.

Kol Lietuvoje dėl ypač išaugusių kainų ir palūkanų įsigyti net ir nedidelį butą daugeliui atrodo misija neįmanoma, kitur, pavyzdžiui, Italijoje, namui užteks vos 1 euro. Tiesa, viskas nėra taip paprasta, kadangi nusipirktą nekilnojamąjį turtą (NT) reikės renovuoti. Vis tik nenorintiems pirkti ir po to remontuoti griuvėsių, yra ir kita, taip pat labai patraukli galimybė. Kur kas geriau išsilaikę namai, kuriems nereikia didelės priežiūros, yra siūlomi už, pvz., 7 tūkst. ar 12 tūkst. eurų.

Nemažai gyventojų siuntas į užsienį arba jų sulaukia į savo namų pašto dėžutes ar paštomatuose. Tačiau ne visos siuntos pasiekia savo galutinį gavėją – kai kuriais atvejais jos tiesiog dingsta. Tad specialistai įspėja, ką reikia padaryti iš anksto, kad blogiausiu atveju neprarastumėte pinigų. Vienoje iš socialinio tinklo grupių internautas papasakojo, kaip užsakyta prekė iš užsienio buvo pradanginta, o dėl to galiausiai teko skaičiuoti nemenkus nuostolius.

Daugiabučių gyventojai, maisto gamybai tebenaudojantys dujų balionus, kviečiami nedelsti ir teikti paraiškas finansavimui gauti.    Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų.

Lietuvoje siekiant žaliosios energetikos tikslų, biometano dujų gamybos apimtys auga, tačiau sektoriaus atstovai teigia pasigendantys aiškumo ir sutarimo tarp politikų, kaip šis sektorius turėtų vystytis ateityje. Anot jo atstovų, biometaną plačiau naudoti ypač reikėtų transporto sektoriuje.

Daugelis gyvūnus laikančių gyventojų savo augintinius laiko šeimos nariais, tad ir atsisveikinti su jais nori panašiai ar net taip pat, kaip su žmonėmis. Vis tik svarbu nepamiršti, kad savo augintinių laidoti bet kur ir bet kaip negalima. Už tai gali grėsti baudos, siekiančios 550 eurų, juridiniams asmenims – net 3000 eurų. Taigi, gyvenant daugiabutyje ir norint su gyvūnėliu atsisveikinti tinkamai, reikia kreiptis į gyvūnų krematoriumus ar kapines.

Šiuo metu Lietuvoje AKM (afrikinio kaulių maro) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje, virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors AKM atvejų Lietuvoje daugėja, tačiau 16-koje Lietuvos rajonų savivaldybių, pastaruosius 12 mėn.

Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. Už iškirstus medžius bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) valstybės biudžetui sumokės apie 370 tūkst. eurų kompensaciją. Palangos oro uostą valdančios LTOU teigimu, medžiai bus iškirsti pagal Europos aviacijos saugos agentūros reikalavimus, neapribojant galimybės jame tūpti orlaiviams.

Valstybines ligonių kasas atakuoja sukčiaujantys medikai. Reikalauja sumokėti už paslaugas, kurių iš tiesų neatliko. Ypač šiuo metu išpopuliarėjo slauga namuose, už kurią Ligonių kasos pernai medikams paklojo per 30 milijonų eurų, tad dabar jau ir teisėsaugininkai aiškinasi, kokią dalį šių milijonų medikai pasisavino net neiškėlę kojos iš savo kabineto. Medikai iš pacientų ir toliau reikalauja įvairiausių neteisėtų priemokų, sukčiauja ir odontologai.

Apsipirkinėjimas internetu, ypač iš asmenų socialiniuose tinkluose, neretai apkarsta, nes pirkėjai lieka apgauti, o pardavėjai pradingsta. Vis tik kiek neįprasta, kai tokiomis aferomis užsiiminėja dešimtis tūkstančių sekėjų turinti parduotuvė. Šimtai be prekių ir be pinigų likusių klientų, grasinimais besišvaistanti parduotuvės savininkė, klastočių pardavinėjimas, galimai slepiami mokesčiai ir kitos apgavystės vyksta atvirai, tačiau ir toliau sėkmingai.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė tikina neatmetanti galimybės, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas. Ji taip pat kritikavo Lietuvos banką dėl „nepakankamos veiklos vertinant situaciją bankų sektoriuje“. „Bankų pelnai, paskelbta informacija apie pernai uždirbtus bankų pelnus, apie 1 mlrd. eurų yra uždirba, jau atskaičius solidarumo mokestį apie 250 mln. eurų.

VIsuomenę suskaldžiusi „GO Vilnius“ reklama dalį susidomėjusių privertė pasigilinti, kas per įmonė sukūrė šią reklamą. Paaiškėjo, kad „GO Vilnius“ – tai Vilniaus savivaldybės įmonė, išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Joje iš 56 darbuotojų 50 yra laikomi „vadovais“, o gyvai į biurą pačioje sostinės širdyje jie privalo ateiti vos 3 dienas į savaitę. Daugiau apie šią įmonę sužinojo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai.

Tūkstančiams lietuvių emigravus ar tiesiog išmirus, nemažai butų ir namų lieka tušti. Jų paveldėtojams ar pirkėjams atrodo, kad toks turtas yra saugus. Tačiau, jame apsigyvenus nekviestiems svečiams, gali kilti rimtų problemų, o mėginant išvaryti gali tekti mokėti ne tik baudas.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad šalyje turi būti sukurtas valstybinis bankas. Anot jos, tai turėtų būti numatyta LSDP rinkiminėje Seimo programoje, o toks sprendimas leistų pagerinti konkurencinę aplinką.

Atšilus orams darbdaviai vis intensyviau ieško sezoninių darbuotojų. Labiausiai pastiprinimo dairosi įvairios maitinimo įstaigos. Pasak restoranų atstovų, daugiausiai dirbti sezono metu ateina studentai ir moksleiviai. Pasirodo, kad jaunimas nori mažai dirbti, bet daug užsidirbti, kai kurie svajoja be jokios patirties į rankas gauti ir iki tūkstančio dviejų šimtų eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Miškų savininkams, norintiems pagerinti jiems priklausančių išretėjusių ir ekonomiškai menkaverčių medynų ar krūmynų kokybę, pertvarkant juos į produktyvius ir atsparius klimato kaitai medynus, bus skiriamos dotacijos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau kviečia teikti paraiškas šiai paramai gauti.

Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Visgi dažnam nelengva perprasti jos skyrimo ir apskaičiavimo subtilybes bei įvairias išimtis, todėl ekspertai paaiškina, kokio dydžio išmoką galima gauti bei ar jums galėtų priklausyti papildoma pašalpa, rašoma pranešime spaudai.

Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad per 2023 m. Lietuvoje veikiančios statybos bendrovės užsienio rinkose įvykdė darbų, kurių vertė prilygo 620 mln. eurų. Anot jo, taip pat pastebimas išaugęs pasitikėjimas lietuviškomis statybos bendrovėmis. „Vien praėjusiais metais Lietuvos statybininkai užsienyje atliko daugiau kaip 620 mln. eurų vertės darbų. Tai yra rekordinis eksporto rodiklis“, – parodoje „RESTA 2024“ kalbėjo D. Gedvilas.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) kritiškai vertina Finansų ministerijos parengtame projekte „Vienas langelis prievolėms valstybei sumokėti“ numatytą pokytį, kuomet baudų ir ekonominių sankcijų įsiskolinimų valstybėje išieškojimą perimtų Vyriausybė. Anot LVK generalinio direktoriaus pavaduotojo Emilio Ruželės, tai toliau turėtų daryti anstoliai.

Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą.

Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15 d. dar gali pasinaudoti galimybe paskutinį kartą ypač palankiomis sąlygomis gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“.  Parama smulkiesiems ūkiams yra negrąžintina parama, kuri finansuojama 100 proc., t. y. ūkininkui nebūtina prisidėti savo lėšomis, visas išlaidas galima padengti paramos lėšomis, informuoja Žemės ūkio ministerija.

Vienas radviliškietis pigiau iš nepažįstamojo nusipirko elektrinę žoliapjovę, o paskui pasigailėjo – prarado ir ją ir pinigus. Pasirodo, robotukas buvo pavogtas Švedijoje. Pasak policijos pareigūnų, panašių istorijų su vogtomis žoliapjovėmis nutinka kone kasdien. Nežinojo, kad prekė vogta „Husqvarna“ serviso meistras Antanas, kuriam žmonės atveža sugedusias žoliapjoves, pasidalino viena įdomesnių istorijų. „Plungėje nusipirko robotą, sakė, kad viskas tvarkoj su tuo robotu.

Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Šalyje veikiantiems bankams pernai uždirbus beveik milijardą eurų grynojo neaudituoto pelno – dvigubai daugiau nei užpernai – Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako, kad paslaugų įkainių didinimas augančio pelningumo fone rodo socialinės atsakomybės trūkumą. „Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kuomet bankų pelningumas yra vienas didesnių ES, kelia klausimų natūraliai. Kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums.

Artėjant Motinos dienai gyventojai suskubo tvarkyti kapus. Tačiau šį darbą žmonės vis dažniau patiki kapų tvarkytojams. Jie tikina, kad motinos diena tokia pat didelė šventė, kaip ir Vėlinės. Jie skaičiuoja išaugusį užsakymų skaičių ir vardija kainas. Pasak kapų tvarkytojų, vienkartinis kapo tvarkymas gali atsieiti nuo 39 eurų, o sezoninis – nuo 299 eurų.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. Lėšos bus skirtos antrinės „Neo Finance“ įmonės Nyderlanduose teikiamoms vartojimo paskoloms bei paskoloms smulkiam ir vidutiniam verslui finansuoti, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.

Vis labiau populiarėja pietų miegas darbe ir kai kurios įmonės propaguoja tokį darbuotojų įprotį. Įmonės investuoja ne tik į patogias sofas biure, vadinamus miego kambarius, kur galima nusnūsti, bet ir į miegadienius, kuomet į darbą galima ateiti ir vėliau. Pasak gydytojų, darbuotojų miegas po pietų, trunkantis kad ir penkiolika minučių, gali padidinti darbo našumą net iki 35 procentų, paspartinti protinę veiklą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo. „Energetikos sektoriuje Lietuva turi tikslą, kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 100 proc. viso galutinio elektros suvartojimo.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ į Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naujos kadencijos valdybą teikia dviejų naujų narių kandidatūras.

Vilniaus Konstitucijos prospekte tarp dangoraižių esantis 1989 metais statytas daugiabutis bus atnaujintas. Pasak sostinės savivaldybės, šio daugiabučio savininkams pasiūlius siekti A klasės ir pristačius naują investicijų planą, namo renovacijai pritarė 64 proc. gyventojų. Pasak Vilniaus savivaldybės, apie miesto centre stovinčio senos statybos daugiabučio renovaciją imta kalbėti ėmė prieš ketverius metus.

Pieno perdirbimo bendrovė „Žemaitijos pienas“ už 2023 metus išmokės 2,08 mln. eurų dividendų arba po 5 centus vienai akcijai. Akcininkai penktadienį susirinkime patvirtino dalies jų pateiktą alternatyvų pelno paskirstymo projektą, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. „Žemaitijos pieno“ valdyba balandžio pradžioje už praėjusius metus siūlė dividendų nemokėti. Bendrovės akcininkai sprendė dėl 102,22 mln. eurų paskirstytino pelno. Iš jo 10 mln.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. Kauno savivaldybė raginama per 20 darbo dienų patvirtinti apie žemėlapiuose pažymėtus neužstatytos buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams negrąžintos žemės plotus bei mero sprendimą, jog šis procesas yra baigtas, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Šiuo metu gyventojai, kaupiantys pensiją papildomai, sukauptą turtą gali pasiimti tik išėję į pensiją. Dabartinė tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes neleidžia žmonėms pasiimti pinigų net tada, kai kaupti netikslinga, pavyzdžiui, mirtinai susirgus. Taip nusprendus Konstituciniam Teismui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija galiausiai registravo įstatymo pataisas, kurios ir numato, kokiais atvejais sukauptus pinigus bus galima pasiimti.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ akcininkai penktadienį pritarė pavadinimo keitimui į „Grigeo Group“, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė. Grupė pavadinimą keičia siekiant efektyvesnio verslų valdymo ir plėtros. „Grigeo“ vadovas Tomas Jozonis anksčiau sakė, kad keisdama pavadinimą įmonė siekia stiprinti higieninio popieriaus gamybos pozicijas ir užtikrinti dar našesnę įmonės veiklą.

Elektroninių pinigų įstaigai „Guru Pay“ skirta 85 tūkst. eurų bauda už netinkamą klientų dalykinių santykių ir sandorių (operacijų) stebėseną, pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Patikrinimo metu nustatyta trūkumų įstaigos vidaus kontrolės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos srityje – dėl funkcijų paskirstymo bei interesų konfliktų valdymo.

Degalai Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę atpigo. Nepakito tik benzino kainos Latvijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias degalai išliko Lietuvoje. Brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas – Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje sumažėjo nuo 1,624 iki 1,589 euro, Taline – nuo 1,839 iki 1,809 euro, o Rygoje – nepakito – 1,764 euro.

Aleksandro Čeliadino netiesiogiai iš dalies kontroliuojama orlaivių nuomos ir užsakomųjų skrydžių bendrovė „GetJet Airlines“ bylinėjasi su vyriausybine strateginių įmonių sandorius tikrinančia komisija dėl jos išvados suteikiant leidimą kabineto nuomai Vilniaus oro uoste.   Įmonė su Lietuvos oro uostais jau pasirašė patalpų sutartį, tačiau ginčija komisijos rekomendacijas, paremtas, anot jos, pasenusiais duomenimis ir kenkiančias įmonės reputacijai.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad kalbos dėl potencialaus Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą yra „labai toli pažengusios“. Taip pat, anot jo, tarp Vilniaus ir Varšuvos yra daugiau planų ekonominio bendradarbiavimo srityje. „Manau, kad dar neišnaudojome viso mūsų galimo bendradarbiavimo potencialo. Turime daug planų ekonominio bendradarbiavimo srityje ir laukiame Lenkijos bankų atėjimo į Lietuvą.

„MG grupės“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ mažmeninė apyvarta pirmąjį ketvirtį siekė 72,3 mln. eurų – 11 proc. daugiau negu pernai sausį-kovą, penktadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė įmonė.  „Aprangos“ grupės neaudituotas konsoliduotas pelnas prieš apmokestinimą šiemet buvo šiek tiek mažesnis nei prieš metus – 1,3 mln. eurų (pernai – 1,4 mln.

Nors nedarbo lygis 2024 m. pradžioje buvo išaugęs, visuomenė optimistiškai žiūri į ateitį, praneša CVbankas.lt portalo vadovas Tomas Toleikis. Anot jo, vis daugiau gyventojų mano, kad nedarbo lygis per artimiausius metus mažės.   „Nedarbo lygis Lietuvoje jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. buvo šiek tiek ūgtelėjęs“, – penktadienį darbo rinkos apžvalgos pristatymo metu teigė T. Toleikis. „Gyventojų apklausos duomenimis, nedarbo lygio atžvilgiu prognozės darosi vis optimistiškesnės.

Grupė Seimo narių kreipėsi prekybos tinklus, prašydami žymėti į Rusiją eksportuojančių bendrovių prekes. „Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kokia produkcija toliau eksportuojama į Rusiją. Žymint produkciją, prekybos tinklai informuotų vartotoją ir taip leistų pačiam spręsti, kokią produkciją įsigyti“, – pranešime spaudai sako viena iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Išankstinei metinei infliacijai balandį Lietuvoje kiek viršijus nulinę, ekonomistai mano, kad tokia – „arti nulio“ infliacija turėtų likti iki vasaros ar net iki šių metų pabaigos, jie taip pat neatmeta defliacijos galimybės ir  pastebi, kad tokia maža infliacija yra viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES).   „Infliacija Lietuvoje jau nebestebina, ji antrą mėnesį iš eilės bus turbūt mažiausia Europos Sąjungoje“, – BNS penktadienį sakė  „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Išankstinė metinė infliacija balandį, palyginti su praėjusių metų balandžiu – siekė 0,4 procento.  Išankstinė mėnesio – balandį, palyginti su kovu – infliacija siekė 0,2 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Išankstinė vidutinė metinė infliacija, statistikų teigimu, vasarį siekė 3,8 procento. Per metus labiausiai – 18,1 proc. – brango socialinė apsauga, 12,4 proc. – farmacijos gaminiai, 10,5 proc. – medicinos paslaugos, 9,9 proc. – valgyklų, viešojo maitinimo paslaugos.